ES šalyse nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Lietuva taip pat yra įsipareigojusi vykdyti prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų stebėseną, formuoti ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenų bazę ir teikti pirminės ūkio apskaitos duomenis ES ŪADT. Šie duomenys naudojami rengiant tam tikslui skirtas išsamias gaires. Ūkininkai gali palyginti savo ir kitų regionų ūkininkų ūkių struktūrą ir veiklos rezultatus. Sužinoti, ar ūkiai yra konkurencingi.
Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus ir atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Duomenis žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai, tačiau jie susiję su atskiro ūkio veikla yra konfidencialūs ir neskelbiami. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra atsakingi už šios sistemos kūrimą bei duomenų teikimą.
Kauno r. respondentų duomenys kaupiami iš ūkių ŪADT duomenų ataskaitų, parengtų remiantis veiklos apskaitos duomenimis. Ūkiai-respondentai atrenkami pagal ekonominį dydį ir ūkininkavimo tipą, stengiantis, kad nesikartotų panašūs. Į atranką buvo patekę ir išanalizuoti 2012 m. 34, 2013 m. 35, 2014 m. 34 respondentų duomenys. Kauno r. vyrauja smulkūs, vidutiniai ir mišrūs ūkiai vyraujant augalininkystei. Aukštas žemės našumo balas – apie 50, svarbiausia sąlyga, dėl kurios rajone yra daug augalininkystės ūkių.
Analizuojamų Kauno r. respondentinių ūkių vidutinis bendras žemės plotas kiekvienais metais kito (1 pav.).
1 pav. Kauno rajono respondentinių ūkių vidutinis bendras
žemės plotas 2012–2014 m, ha
Atrinkti ūkiai, kurių bendras žemės plotas – nuo 2,21 iki 865,76 hektaro. 2014 m. analizei pakliuvo daugiau ūkių su mažesniu žemės plotu.
Apibendrinant Kauno r. augalų derlingumo rodiklius, jie kito įvairiai. Jų pokyčiui didelės įtakos turi oro sąlygos. Tačiau pastebima grūdinių žemės ūkio augalų derliaus mažėjimo tendencija, rapsų ir cukrinių runkelių derlius didėja. Bulvių derliaus pokytis nedidelis. Lauko daržovių derliaus sumažėjimą lėmė didelių daržininkystės ūkių panaikinimas. Dažniausiai daržovės augintos nedideliuose, nespecializuotuose ūkiuose (2 pav.).
2 pav. Kauno r. respondentinių ūkių vidutinis augalų
derlingumas 2012–2014 m., t/ha
3 pav. Kauno r. respondentinių ūkių vidutinis augalų
derlingumas 2012–2014 m., t/ha
Kauno r. respondentiniuose ūkiuose laikomų karvių skaičius labai skirtingas – mažesniuose ūkiuose vidutiniškai 2–7 melžiamos karvės, dideliuose – vidutiniškai 61 karvė ir dideliuose – 280. Bendras vidutinis laikomų karvių skaičius 2014 m. – 42 vienetai.
Analizuojant primilžį, Kauno r. pienininkystės ūkiuose ir primilžis iš vienos karvės, ir bendras primelžto pieno kiekis mažėja. Tai sąlygoja pieno supirkimo kainos mažėjimas, kartu mažindamas ir kitus pieno ūkio rodiklius (4 pav.).
4 pav. Kauno r. respondentinių ūkių vidutiniai primelžto
pieno kiekio rodikliai 2012–2014 m., t
Pieno kaina lėmė pieninių karvių bandų mažinimą, dėl to sumažėjo pajamos.
Analizuojant gamybinės komercinės veiklos rezultatus, respondentiniuose ūkiuose, matyti, kad nuo 2012 m. kasmet mažėja bendroji produkcija (5 pav.).
5 pav. Kauno r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos
pagaminimas vidutiniškai viename ūkyje, Lt
Susidariusių sąlygų pasekmė – ūkių nuostolingumas: 2012 m. iš analizuotų 34 ūkių 9 buvo nuostolingi, 2013 m. iš 35 ūkių nuostolingai dirbo 10, panaši situacija 2014 m. – iš 34 ūkių nuostolingi 10.
Kiti ekonominiai rodikliai mažai kito. Kiek daugiau optimistinis bendrasis mokumo rodiklis, kuris 2013 m. šoktelėjo, bet 2014 m. vėl sumažėjo. Jis rodo, kiek ūkiai yra mokūs ir gali investuoti bei įgyvendinti inovatoriškas idėjas. Beje, ūkiui didelės reikšmės turi ir subsidijų dalis pajamose, kuri kasmet, nors ir nežymiai, didėja. Deja, tai rodo, kad be paramos ūkiai verstųsi sunkiai. Ūkių 3 m. veiklos vidutiniai efektyvumo rodikliai pateikti 6 paveiksle.
6 pav. Kauno rajono respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Nuo 1996 m. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), duomenys skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Visos Lietuvos 2014 m. apibendrinti respondentinių ūkių duomenys bus paskalbti leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai 2014“. Jis skirtas ūkininkams, bendrovių specialistams, žemės ūkio valdymo darbuotojams, mokslo ir mokymo įstaigų specialistams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio veikla. Leidinyje duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Šie duomenys leidžia palyginti savo ūkio ir įvairių ūkio grupių ūkinės veiklos duomenis ir gautus rezultatus, kurie leis numatyti ūkio plėtros tendencijas, priimti atitinkamus ūkio politikos sprendimus.