Spalio 30 d., trečiadienis | 24

Kauno rajono respondentinių ūkių 2013 m. duomenų analizė

Jolanta Laskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2014-10-12

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, ES šalyse nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, sistemingai analizuojami ūkininkų veiklos ekonominiai ir finansiniai rezultatai. Vykdyti analizę labiausiai padeda ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, veikianti nuo 1965 m., kuri atspindi prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Kiekviena ES šalis privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT. Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimus ir ŪADT plėtrą Lietuvoje reglamentuoja ES reglamentai ir LR vyriausybės 2001 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 435 „Dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų ir ūkio apskaitos duomenų tinklo kūrimo“. Ūkininkai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai, kuriems pagal numatytus ES reglamentus garantuojamas konfidencialumas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kauno r. biuras 2013 m. apklausė ir suregistravo į ŪADT 35 ūkininkų ūkių duomenis, t. y. 11 augalininkystės ūkių, 13 mišrių, 1 gyvulininkystės, 10 specializuotų (iš jų 3 daržovių ūkiai, 6 uogininkystės-sodininkystės, 1 gėlių ūkis).

2013 m. vidutinis analizuojamų Kauno rajono respondentinių ūkių bendras žemės plotas buvo didesnis negu 2012 m. (žr. 1 pav.). Mažiausias ūkio bendras plotas buvo 2,21 ha, didžiausias – 883,63 hektaro.
Apibendrinant Kauno r. augalų derlingumo rodiklius, pastebima mažėjimo tendencija. Vidutinis cukrinių runkelių derlingumas ir 2012 m,. ir 2013 m. nagrinėtas keturiuose ūkininkų ūkiuose. 2013 m. cukrinių runkelių derlingumas sumažėjo iki 62,27 t/ha, taip pat mažesnis ir miežių, rugių, kviečių, grūdinių mišinių, lauko daržovių derlingumas. Avižų, kvietrugių, grikių, rapsų, bulvių derlingumas šiek tiek padidėjo. (žr. 2 pav.).

1 pav. Kauno rajono respondentinių ūkių bendras žemės plotas 2012–2013 m., ha

2 pav. Kauno rajono vidutinis augalų derlingumas 2012–2013 m., t/ha

Lyginant 2013 m. Kauno rajono augalų derlingumą rajono ūkiuose su Lietuvos derlingumo vidurkiais 2012 m., taip pat pastebimos įvairios mažėjimo ir didėjimo tendencijos (žr. 3 pav.).

3 pav. Vidutinis Lietuvos augalų derlingumas 2012 m., t/ha

Atlikus primelžto pieno analizę 5-iuose Kauno rajono pienininkystės ūkiuose, 2013 m. nustatytas vidutinis primelžto pieno kiekis – 186309 kilogramai. Vidutinis primilžis iš vienos karvės 2013 m. buvo 4754 kilogramai. 2012 m. tyrime dalyvavo daugiau pieno ūkių, t. y. 8 Kauno rajono ūkiai. Juose vidutinis primelžto pieno kiekis buvo 311966 kg, o primilžis iš vienos karvės – 5254 kg (žr. 4 pav.).

4 pav. Primelžto pieno kiekio rodikliai Kauno rajone

Gamybinės komercinės veiklos rezultatai Kauno rajono respondentiniuose ūkiuose atspindėjo bendrosios produkcijos sumažėjimą 2013 metais. Jeigu 2012 m. bendrosios produkcijos viename ūkyje pagaminta vidutiniškai už 841210 Lt, tai 2013 m. – už 452400 Lt, t. y. beveik dvigubai mažiau. To pasekmė – daugiau nuostolingų ūkių. Iš 35 ūkių 2013 m. 10 respondentų patyrė nuostolių.

Kai kurie vidutiniški Kauno r. analizuotų ūkininkų ūkių veiklos efektyvumo rodikliai, lyginant su 2012 m., beveik nepakito. Kai kurie, pvz., bendrasis mokumo rodiklis buvo optimistinis. Jis rodo, kad ūkininkai tapo labiau mokūs, vadinasi turi daugiau galimybių investuoti ir įgyvendinti inovatoriškas idėjas ūkyje. Taip pat 1,03 proc. padidėjo subsidijų rodiklis, rodantis jų procentą ūkio pajamose (žr. 5 pav.).

5 pav. Kauno r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai