Spalio 22 d., antradienis | 24
Kauno r. respondentinių ūkių 2023 m. veiklos apžvalga
Tadas Pikčiūnas
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantas
2024-10-16
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro konsultantai 2024 m. surinko ir VĮ Žemės ūkio duomenų centrui pateikė 47 respondentinių ūkių duomenis apie 2023 m. vykdytą veiklą. Juos surinko ir ŪADT anketas užpildė 6 biuro konsultantai.
Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tam buvo sukurtas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).
ŪADT – tai tinklas, kuriame kaupiami duomenys apie gamybos sąnaudas, prekybos pajamas ir kitus ūkininkavimo veiklos aspektus. Europos Sąjunga, remdamasi ŪADT duomenimis, gali stebėti ūkininkų pajamų padėtį ir nagrinėti bendros žemės ūkio politikos poveikį, bei leidžia priimti tinkamus sprendimus, susijusius su žemės ūkio politika. Kiekviena ES valstybė privalo teikti informaciją į ŪADT.
Lietuvoje 2022 m. ūkių skaičius sumažėjo 0,54 procentais, lyginant su 2021 metais. Tuo metu Kauno r. ūkių skaičius 2022 m. padidėjo 1,39 proc., lyginant su 2021 metais. Tačiau jau 2023 m. pastebimas didesnis Lietuvos ūkininkų skaičiaus mažėjimas. Jį galėjo lemti tai, kad dalis vyresnio amžiaus ūkininkų pasitraukė iš žemės ūkio produkcijos gamybos. Taip pat mažėjimą galėjo sąlygoti kylantys gamybos išteklių ir darbo jėgos kaštai ir žemės ūkyje išaugusi konkurencija.
1 pav. Lietuvos ir Kauno r. bei Kauno apskr. ūkininkų ūkių skaičius metų pabaigoje nuo 2021-12-01 iki 2023-12-01, vnt. (sudaryta autoriaus pagalŽemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis (https://ismain.vic.lt/VurapPublic/)
1 lentelėje pateikiamas Lietuvos ir Kauno r. ūkininkų respondentinių ūkių skaičiaus kitimas per analizuojamą laikotarpį.
1 lentelė. Lietuvos ir Kauno r. ūkininkųūkių skaičius pagal ūkininkų amžių ir lytį metų pabaigoje, nuo 2021-12-01 iki 2023-12-01, vnt. (sudaryta autoriaus pagal Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis (https://ismain.vic.lt/VurapPublic/))
Pagal Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis 2023 m. Lietuvoje 30,86 proc. ūkių savininkų yra pensinio amžiaus (nuo 65 m.) ir tik 17,74 proc. jaunesni nei 40 metų. Kauno r. pensinio amžiaus ūkių savininkų sudaro apie 30,61 proc. ir tik 20,21 proc. jaunesni nei 40 metų. 2021–2023 m. laikotarpiu nežymiai Lietuvoje padidėjo moterų, kurios pradėjo ūkininkauti. Kauno r. ūkininkų pasiskirstymas 2023 m. pagal lytį yra toks: didesnę dalį sudaro vyrai – 63,43 proc., moterų – 36,57 proc.
Kauno r. augalininkystės ūkių analizė
Lietuvoje auginamų augalų derlingumas su Kauno r. ūkių rezultatais lyginamas 2 lentelėje. Kauno r. daugiausia auginta žieminių ir vasarinių kviečių, avižų, žieminių kvietrugių, žieminių rapsų ir vasarinių miežių. Matyti, kad 2023 m. Kauno r. žieminių rapsų (1,13 karto), vasarinių kviečių (1,34 karto), žieminių kviečių (1,40 karto), vasarinių miežių (1,25 karto), žirnių (1,16 karto) ir žieminių miežių (1,55 karto) derlingumas didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje.
2 lentelė. Kauno r. ir Lietuvos ūkių žemės ūkio augalų derlingumo 2021–2023 m. palyginimas, t/ha
Matome (žr. 2 lent.), kad derlingumas 2021–2023 m. laikotarpiu kito skirtingai. Kauno r. žieminių rapsų derlingumas sumažėjo nuo 3,46 iki 3,35 t/ha, žieminių kviečių derlingumas padidėjo nuo 5,51 iki 7,19 t, vasarinių kviečių derlingumas padidėjo nuo 3,93 iki 4,80 t/ha, žirnių derlingumas padidėjo nuo 2,19 t/ha iki 2,69 t/ha, vasarinių miežių derlingumas kito nuo 2,99 iki 4,43 t/ha, žieminių miežių derlingumas sumažėjo nuo 6,41 iki 6,37 t/ha.
Mažesnį derlingumą iš ha (vasarinių ir žieminių kviečių, vasarinių miežių) 2021 m., lyginant su 2022 m., galėjo lemti karšta 2021 m. liepa ir šaltas, lietingas rugpjūtis. Taip pat prastą 2021 m. derlių galėjo lemti kai kurių ūkininkų pasirinkimas naudoti nesertifikuotą sėklą. 2023 m. vasarinių kviečių ir miežių derlingumo sumažėjimui, lyginant su 2022 m., galėjo turėti įtakos nepalankios klimato sąlygos – sausra ar per didelis kritulių kiekis. Neįprastos oro sąlygos gali turėti didelės įtakos grūdų augimui ir derliaus kokybei.
Lietuvos ir Kauno r. respondentinių ūkių augalų vidutinės kainos palyginimas pateikiamas3 lentelėje.
3 lentelė. Kauno r. ir Lietuvos ūkių augalų vidutinės kainos palyginimas, Eur/t
Iš pateiktos 3 lentelės duomenų matome, kad 2021–2023 m. laikotarpiu Kauno r. grūdų pardavimo vidutinė kainą sumažėjo. Kauno r. parduotų vasarinių kviečių kaina per 2021–2023 m. laikotarpį, krito 4,48 proc., kai Lietuvos kilo 0,04 proc. Grūdų kainų didėjimą 2022 m. galėjo lemti Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą. Tačiau vėliau, 2023 m., grūdų kainos stabilizavosi, nes buvo rastas būdas atnaujinti grūdų eksportą iš Ukrainos per Juodosios jūros uostus, nors ir ribotai. Taip pat grūdų kainai įtakos galėjo turėti įvairios Europos politines programos (pvz., ekologinės žemdirbystės skatinimas, žalioji politika) arba vartojimo pokyčiai, kurie gali turėti įtakos grūdų paklausai ir kainoms.
Kauno r. gyvulininkystės ūkių analizė
Toliau pateikiama, kiek tonų per metus vidutiniškai ūkis primelžė iš vieno gyvulio, lyginant su ankstesniais metais, ir parduoto pieno kaina.
2 pav. Primilžis iš karvės 2021–2023 m., t
Iš pateikto 2 pav. galima pastebėti, kad per 2021–2023 metų laikotarpį Kauno r. ūkiuose primilžis iš vienos karvės sumažėjo 10,47 proc., kai tuo metu Lietuvoje primilžis iš vienos karvės padidėjo 1,61 proc. Lyginant 2022 m. su 2021, Kauno r. vidutinis primilžis iš karvės sumažėjo 6,92 proc., o kitais metais – apie 3,81 proc., lyginant su 2022 m.Per visą nagrinėjamą laikotarpi, lyginant Kauno r. ir Lietuvos ūkių primilžį iš vienos karvės, galime pastebėti kad visu laikotarpių Kauno rajone buvo didesnis nei Lietuvoje.
3 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t
Analizuodami pateiktos 3 pav. duomenis, matome, kad 2021–2023 m. laikotarpiu Kauno r. ūkininkų pieno pardavimo kaina pakilo 19,61 proc., kai Lietuvoje – 8,75 proc. Galima pastebėti, kad per nagrinėjamą laikotarpį parduoto pieno kaina 2022 m. tiek Kauno r., tiek Lietuvoje, buvo aukščiausia. Tą galėjo lemti 2022 m. pirmoje pusėje augusi pieno produktų paklausa eksporto rinkose, tai leido perdirbėjams didinti pardavimus užsienyje.
Kauno r. ekonominių rodiklių analizė
Toliau aptarsime Kauno r. ūkių finansinius rodiklius.Ūkio veiklą labiausiai apibendrinantis rodiklis yra grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Jis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos.
4 pav. Kauno r. ir Lietuvos ūkių grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, palyginimas, koef.
Iš pateikto 4 pav. matyti, kad Kauno r. 2021–2023 m. laikotarpiu grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, sumažėjo 99,41 proc. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Kauno r. ūkiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų (išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.).
Kitas labai svarbus rodiklis yra skolos rodiklis. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.
5 pav. Kauno r. ir Lietuvos ūkių skolos rodiklio palyginimas, koef.
Pagal 5 pav. duomenis matome, kad Lietuvos skolos rodiklis per 2021–2023 m. laikotarpį padidėjo apie 10,64 proc. ir 2023 metais siekė 0,23.Kauno r. ūkių skolos rodiklis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7,62 proc. Analizuojant 5 pav. duomenis, galima pastebėti, kad Kauno r. nagrinėjamu laikotarpiu skolos rodiklis neviršijo 0,6. Tai rodo, kad ūkininkai skolinasi atsakingai, nesudarydami ūkiams didelės finansinės naštos ir rizikos.
