Kauno r. respondentinių ūkių 2022 m. veiklos apžvalga

Tadas Pikčiūnas

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro jaunesnysis buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantas

2023-11-03

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro konsultantai 2023 m. surinko ir pateikė VĮ „Žemės ūkio duomenų centrui“ 43 ūkių duomenis apie 2022 m. vykdytą veiklą. LŽŪKT Kauno r. biuro 6 konsultantai surinkorespondentinių ūkių duomenis ir užpildė ŪADT anketas

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tam buvo sukurtas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).

ŪADT kaupiami duomenys apie gamybos sąnaudas, prekybos pajamas ir kitus ūkininkavimo veiklos aspektus. Europos Sąjunga, remdamasi ŪADT duomenimis, gali stebėti ūkininkų pajamų padėtį ir nagrinėti bendros žemės ūkio politikos poveikį, bei leidžia priimti tinkamus sprendimus, susijusius su žemės ūkio politika. Kiekviena ES valstybė privalo teikti informaciją į ŪADT.

Lietuvoje ūkių skaičius 2021 m. padidėjo 1,57 proc., lyginant su 2020 metais. Kauno r. ūkių skaičius 2021 m. padidėjo 2,08 proc., lyginant su 2020-taisiais. Tačiau jau 2022 m. pastebimas mažėjimas. Jį galėjo lemti tai, kad dalis vyresnio amžiaus ūkininkų pasitraukė iš žemės ūkio produkcijos gamybos. Taip pat mažėjimą galėjo sąlygoti didėjantys gamybos išteklių ir darbo jėgos kaštai, žemės ūkyje išaugusi konkurencija.

1 pav. Lietuvos ir Kauno r. ūkininkų ūkių skaičius metų pabaigoje, nuo 2020-12-01 iki 2022-12-01 d., vnt. (sudaryta autoriaus pagalŽemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis (https://ismain.vic.lt/VurapPublic/))

Lietuvos ir Kauno r. ūkininkų ūkių skaičiaus kitimas per analizuojamąjį laikotarpį. Pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė. Lietuvos ir Kauno r. ūkininkųūkių skaičius pagal ūkininkų amžių ir lytįmetų pabaigoje, nuo 2020-12-01 iki 2022-12-01, vnt. (sudaryta autoriaus pagal Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis (https://ismain.vic.lt/VurapPublic/))

Pagal Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis, 2022 m. Lietuvoje 31 proc. ūkių savininkų buvo pensinio amžiaus (nuo 65 m.) ir tik 17 proc. jaunesni nei 40 metų. Kauno r. pensinio amžiaus ūkių savininkų sudaro apie 32 proc. ir tik 18 proc. jaunesni nei 40 metų.2020–2022 m. laikotarpiu nežymiai Lietuvoje padidėjo moterų, kurios pradėjo ūkininkauti. Kauno r. ūkininkų pasiskirstymas 2022 m. pagal lytį yra toks: didesnę dalį sudaro vyrai – 64,17 proc., moterų – 35,83 proc.

Kauno r. augalininkystės ūkių analizė

Lietuvos ir rajono respondentiniuose ūkiuose augintų augalų derlingumas lyginamas 2 lentelėje. Kauno r. daugiausia auginta žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių rapsų ir vasarinių miežių. Matyti, kad 2022 m. Kauno r. žieminių rapsų (5,14 proc.), vasarinių kviečių (23,46 proc.), žieminių kviečių (17,19 proc.), vasarinių miežių (33,63 proc.) ir žieminių miežių (28,77 proc.) derlingumas didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Žirnių derlingumas Kauno r. mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje.

2 lentelė. Kauno r. ir Lietuvos ūkių žemės ūkio augalų derlingumo 2020–2022 m. palyginimas, t/ha

Matome (žr. 2 lent.), kad derlingumas kito skirtingai, 2020–2022 m. laikotarpiu. Kauno r. žieminių rapsų derlingumas mažėjo nuo 3,77 iki 3,10 t/ha, žieminių kviečių derlingumas mažėjo nuo 7,42 iki 6,08 t, vasarinių kviečių derlingumas mažėjo nuo 5,89 iki 5,01 t/ha, žirnių derlingumas beveik nepakito, vasarinių miežių derlingumas kito nuo 6,22 iki 6,08 t/ha, žieminių miežių derlingumas mažėjo nuo 8,62 iki 635 t/ha. Iš pateiktos 2 lentelės duomenų galima pastebėti, kad 2020 m. Kauno r. augintų augalų derlingumas buvo didžiausias, lyginant su 2021 ir 2022 metais. Tokį 2020 m. derlių galėjo lemti geresnės klimato sąlygos. O jau 2021 m. pastebimas derlingumo mažėjimas, lyginant su 2020-aisiais. Derlingumo sumažėjimą 2021 m. galėjo lemti karšta 2021 m. liepa ir šaltas, lietingas rugpjūtis. Prastą 2021 m. derlių galėjo lemti kai kurių ūkininkų pasirinkimas naudoti nesertifikuotą sėklą.

Lietuvos ir Kauno r. respondentinių ūkių augalų vidutinės supirkimo kainos lyginamos 3 lentelėje.

3 lentelė. Kauno r. ir Lietuvos ūkių augalų vidutinių kainų palyginimas, Eur/t

Iš 3 lentelės duomenų matome, kad 2020–2022 m. laikotarpiu grūdų pardavimo vidutinė kaina kilo. Kauno r. parduotų vasarinių kviečių kaina per 2020–2022 m. laikotarpį pakilo 75,53 proc., kai Lietuvos – 82,82 proc. Grūdų kainų kilimą galėjo lemti Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą.

Kauno r. gyvulininkystės ūkių analizė

Toliau pateikiama, kiek tonų per metus vidutiniškai ūkis primelžė iš vieno gyvulio, lyginant su ankstesniais metais, ir parduoto pieno kaina.

2 pav. Primilžis iš karvės 2020–2022 m., t

Iš pateikto 2 pav. galima pastebėti, kad per 2020–2022 m. laikotarpį Kauno r. ūkiuose primilžis iš vienos karvės padidėjo 26,42 proc., kai Lietuvoje primilžis iš vienos karvės padidėjo 45,99 proc. Lyginant 2021 m. su 2020, vidutinis primilžis iš karvės sumažėjo 6,91 proc., o kitais metais padidėjo 35,81 proc.Lyginant 2022 m. Kauno r. ir Lietuvos ūkius, primilžis iš vienos karvės Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo didesnis nei rajone.

3 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t

Analizuodami 3 pav. duomenis, matome, kad 2020–2022 m. laikotarpiu Kauno r. ūkininkų pieno pardavimo kaina kilo 54,61 proc., kai Lietuvoje – 79,27 proc. Bei galima pastebėti, kad per nagrinėjamą laikotarpį parduoto pieno kaina ir Kauno r., ir Lietuvoje buvo aukščiausia. Tai galėjo lemti 2022 m. pirmoje pusėje augusi pieno produktų paklausa eksporto rinkose, perdirbėjams leista didinti pardavimus užsienyje.

Kauno r. ekonominių rodiklių analizė

Toliau aptarsime Kauno r. ūkių finansinius rodiklius.Ūkio veiklą labiausiai atspindintis rodiklis yra grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Šis rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos.

4 pav. Kauno r. ir Lietuvos ūkių grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, palyginimas, koef.

Iš 4 pav. matyti, kad Kauno r. 2020–2022 m. laikotarpiu grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, mažėjo 50 proc. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Kauno r. ūkiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų (išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.).

Kitas labai svarbus yra skolos rodiklis. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Tai yra, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.

5 pav. Kauno r. ir Lietuvos ūkių skolos rodiklio palyginimas, koef.

Pagal 5 pav. duomenis matome, kad Lietuvos respondentinių ūkių skolos rodiklis per 2020–2022 m. laikotarpį sumažėjo apie 64,18 proc. ir 2022 m. siekė 0,24.Kauno r. ūkių skolos rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 12,50 proc. Analizuojant 5 pav. duomenis, galima pastebėti, kad Kauno r. ūkių skolos rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu neviršijo 0,6. O tai rodo, kad ūkininkai skolinasi atsakingai, nesudarydami ūkiams didelės finansinės naštos ir rizikos.