Spalio 05 d., trečiadienis | 22

Kauno r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų analizė

Rasa Vičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-12-28

Kauno r. biuro konsultantės 2021 m. į ŪADT pateikė 35 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) kasmet surenka ir analizuoja informaciją apie prekinę produkciją gaminančių respondentinių ūkių gamybinę ir finansinę veiklą. Žemės ūkio produkcijos gamintojai (respondentiniai ūkiai) atrenkami taip, kad reprezentuotų šalies ūkio subjektų visumą. Duomenys į ŪADT teikiami savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra konfidenciali. Skelbiami tik apibendrinti duomenys, pagal kuriuos negalima indentifikuoti konkretaus respondentinio ūkio ir jo veiklos rezultatų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Respondentinių ūkių duomenys analizuojami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, ūkio veiklos tipą ir kitas.

Kauno r. biuro konsultantės 2021 m. į ŪADT pateikė 35 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais. Kauno r. biure apskaitos paslaugos teikiamos ne tik rajone ūkininkaujantiems ūkininkams, bet ir kituose Lietuvos rajonuose. Apžvelgsime tik Kauno r. ūkininkaujančių respondentinių ūkių duomenis.

Kauno r. labai didelis, todėl jame galima rasti visų kategorijų ūkininkų – nuo labai mažų iki kelis tūkstančius ha deklaruojančių. Rajone yra labai derlingų žemių, todėl dauguma analizuojamų ūkių užsiima augalininkyste. Auginami rapsai, kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, įvairios uogos, kiti augalai.

1 lentelė. Kauno r. ūkių pasiskirstymas pagal deklaruojamus pasėlių plotus 2018–2020 m., ha

Lentelėje matome Kauno r. ūkių pasiskirstymą pagal deklaruojamus pasėlių plotus 2018–2020 metais. Plotai analizuojamu laikotarpiu keitėsi smulkesniuose ūkiuose. Lyginant 2020 su 2018 m., didžiausias pokytis matomas grupėje nuo 30 iki 50 ha, padidėjo nuo 6 iki 12 ūkių, grupėje nuo 50 iki 75 ha buvo mažėjimas nuo 23 iki 15 ūkių, bet grupėje nuo 75 iki 100 ha, nuo 16 padidėjo iki 23 ūkių. Pokytis rodo, kad ūkių skaičius nesikeičia, tik jie stambėja.

Augalininkystės ir gyvulininkystės veiklos apžvalga

Kauno r. vyrauja augalininkystės ūkiai, todėl vienas iš pagrindinių ekonominės analizės gamybinės veiklos rodiklių yra augalų derlingumas (kiek gauta produkcijos tonomis iš vieno hektaro). Kadangi auginami javai, daržovės, yra uogininkysės ūkių, paanalizuosime juose augintų augalų derlingumą 2018–2020 metais.

1 pav. Kauno r. ūkių javų vidutinis derlingumas 2018–2020 m., t/ha

Iš diagramos matyti, kad Kauno r. javų derlingumas analizuojamu 2018–2020 m. laikotarpiu didėjo. Galima daryti prielaidą, kad derlingumo didėjimą lėmė tinkamos javų auginimo technologijos, geros dirvožemio sąlygos, o 2020 m. ir palankios gamtinės sąlygos. Analizuojamu laikotarpiu didžiausi derliai gauti vasarinių ir žieminių kviežių, vasarinių miežių ir žieminių rapsų.

2 pav. diagramoje matome Kauno r. auginamų daržovių vidutinius derlingumus. Lyginant 2020 su 2019 m., matome, kad geras gautas kopūstų, svogūnų derlius. Kitų daržovių derlius nepasiekė 2019 m. lygio. Morkoms 2020 metai nebuvo palankūs.

2 pav. Kauno r. ūkių daržovių vidutinis derlingumas 2018–2020 m., t/ha

Ūkiai, deklaruojantys iki 30 ha, augino braškes, juoduosius serbentus, šilauoges ir kitas uogas. Populiariausios tarp uogininkų buvo braškės. Jų vidutinis derlingumas analizuojamu laikotarpiu: 2018 m. – 1,28 t/ha, 2019 m. – 2,95 t/ha, 2020 m. – 2,93 t/ha. Šilauogių augintojų derliai nedžiugino: 2018 m. – 2,36 t/ha, 2019 m. – 0,65 t/ha, 2020 m. – 1,73 ha. Tam įtakos turėjo šalnos uogų žydėjimo metų. Augino cukrinius runkelius, kurių derlingumas didėjo nuo 45,41 t/ha 2018 m. iki 67,13 t/ha 2020 metais.

Tarp respondentų papuolė keli ūkininkai, laikantys melžiamų karvių. Primilžis iš karvės taip pat didėjo: 2018 m. – 2,70 t, 2019 m. – 2,91 t, 2020 m. – 3,18 t. Primilžis iš karvės didėjo, bet ūkininkų, laikančių melžiamas karves, kiekvienais metais mažėjo.

Ūkių pelningumo rodiklių apžvalga

Kiekvieno ūkio tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodikliai.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, gyvulius, pirmus hektarus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2 lentelėje pateikiama, kaip kito grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2018–2020 m. Kauno rajone.

Kauno r. ūkininkų ūkių pelningumo rodikliai

Iš lentelės matyti, kad 1 pardavimo euras 2018 m. uždirbo 22 ct grynojo pelno, 2018 m. – 24 ct grynojo pelno, o 2020 m. – 35 ct grynojo pelno. Rodikliai tikrai labai neblogi, bet be tiesioginių išmokų rezultatai neatrodytų tokie geri. Jei nebūtų buvę tiesioginių išmokų, tai ūkininkai 2018 m. būtų nieko neuždirbę, 2019 m. būtų uždirbę tik 6 ct grynojo pelno, o 2020 m. – 19 centų grynojo pelno. Iš šių rezultatų matyti, kad be tiesioginių išmokų, Kauno r. ūkininkai iš vykdomos veiklos uždirbtų labai nedaug. Planuojantiems gauti finansinę ES paramą, grynojo pelningumo rodiklis turi būti ne mažesnis nei 0,02 koeficientas, tai yra 2 procentai. Norint išsiaiškinti, kodėl vykdomos veiklos efektyvumas nedidelis, reikėtų paanalizuoti sąnaudų struktūrą, gamybos apimtis ir kitus rodiklius.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.