© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro konsultantės 2022 m. surinko ir pateikė ŽŪIKVC 32 ūkių duomenis apie 2021 m. vykdytą veiklą.
ES BŽŪP poreikius patenkinti sukurtas tinklas ūkių apskaitos duomenims surinkti – ŪADT. Jo paskirtis – surinkti duomenis, kurių reikia žemės ūkio valdų pajamoms nustatyti ir veiklai analizuoti. Gauti duomenys yra pagrindas rengiant ataskaitas apie žemės ūkio ir žemės ūkio rinkų padėtį Bendrijoje ir ūkių pajamas. ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų, žemės ūkio kaimo plėtros ir kitas problemas. Jais naudojasi ES valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos ir kitos organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojus.
Už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir duomenų surinkimą bei pateikimą ŽŪIKVC atsakinga LŽŪKT ir jos biurai. Kauno r. biuro konsultantės 2022 m. surinko ir pateikė 32 ūkių duomenis apie vykdytą veiklą 2021 metais. Pateikiama daug ir įvairių statistinių duomenų. Remiantis jais, galima daryti išvadą, kad Kauno r. mažėja mišrių ir gyvulininkystės ūkių, o įsivyrauja augalininkystės ūkiai, kurie yra patys įvairiausi pagal deklaruotų plotų dydį, o taip pat pagal auginamų augalų įvairovę.
Yra augalų, kurie tarsi Kauno r. vizitinė kortelė jau daug metų dominuoja visose deklaruojamų plotų grupėse nuo pačių mažiausių, t. y. vos iki 30 ha iki 500 ha ir didesniuose. Tai yra žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai ir vasariniai miežiai. Paanalizuokime jų derlingumą pagal deklaruotų plotų grupes.Neturint vios informacijos, visada atrodo, kad didžiausias derlius gaunamas dideliuose ūkiuose. Išanalizavus duomenis, pasirodo ne visai taip. Pažvelgus į žieminių kviečių derlingumą 2021 m., matome, kad po 5,8 t iš hektaro gauna ir 300–500 ha ūkiai, ir ūkiai, kurie deklaruoja nuo 50 iki 100 ha. Panaši situacija yra ir su žieminiais rapsais. Tik vasarinių kviečių derlingumas didėja, didėjant žemėnaudos plotams. Kauno r. respondentiniuose ūkiuose pasiektas vidutinis augalų derlingumas beveik atitinka vidutinius respublikos respondentinių ūkių duomenis. Šiek tiek aukštesni, bet labai nežymiai
Palyginti galima ir 3 paskutinių metų pagrindinių pasėlių derlingumą.
Čia labai ženkliai išsiskiria 2020 m., kur visų lyginamųjų augalų derlingumas smarkiai lenkia prieš metus buvusį, o taip pat ir ataskaitinių 2021 metų. Tai neabejotinai klimatinių oro sąlygų įtaka. Ypač didelis vasarinių miežių derlius, kuris įprastais metais būna žymiai mažesnis. 2021 m. derlingesni negu 2019-aisiais buvo žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai, tuo metu vasarinių kultūrinių augalų derlius buvo mažesnis negu 2019 m.
Ekonominių rodiklių apžvalga
Išaiškėjus situacijai, kad derlingumu išsiskyrė 2020 m., pažvelkime ir 3 paskutinių metų pelningumo rodiklius. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo euras uždirbo grynojo pelno.
Iš surinktų duomenų galime pamatyti, kad 2021 m. pelnas be dotacijų, gautas didesnis negu 2019 m., bet mažesnis negu 2020 metais. Tas pats rezultatas ir analizuojant pelną su dotacijomis.
Žvelgiant į pelningumą pagal deklaruotus pasėlių plotus, pamatytume, kad 2021 m. ūkiai nuo 50 iki 100 ha vienam pardavimo eurui uždirbo per 0,20 ct grynojo pelno. Kai tuo metu didesniuose nei 200 ha ūkiuose šis rodiklis siekė 0,09–0,17 ct. Anksčiau analizuoti duomenys rodo, kad derlingumas ūkiuose labai panašus, vadinasi didesnės įtakos turi sąnaudų struktūra.
Peršasi mintis, kad ūkiuose, kurie turi samdomos darbo jėgos, gamybos kaštai smarkiai išauga, palyginti su smulkesniais, kur samdomų darbuotojų nėra.
Grynojo pelningumo su subsidijomis rodikliai aukštesni, tačiau toli gražu nesiekia Lietuvos vidurkio. pastarieji aukštesni 15 procentų. Ir tai logiška. Kauno r. nėra cukrinių runkelių auginimo regionas, jis nepatenka į nepalankių žemdirbystei vietovių sąrašą, vis mažiau rajonui tenka gyvulininkystės subsidijų. Šios sąlygos suteiktų rajonui papildomų subsidijų, tačiau taip nėra.Daugiau įdomios infomacijos pateikiama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo verslo centro leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai“, kuris nuo 1996 m. išleidžiamas kasmet.