Kaišiadorių rajono respondentinių ūkių duomenų apžvalga

Daiva Širingevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2011-11-16

Pokyčiams šalies ūkiuose stebėti jau daugiau negu dešimtmetį veikia informacinė sistema – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), skirta prekinę produkciją gaminančių žemės ūkio subjektų veiklos rezultatams tyrinėti. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą žemės ūkio situaciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Duomenys į ŪADT surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Informacija, susijusi ūkininko ūkio veikla, neskelbiama. Pateikiama tik susisteminta informacija, kurioje matyti tik ūkių grupių vidutiniai rezultatai.

Rajone 2010 m. buvo 22 respondentinių ūkių, iš kurių 7 specializuoti augalininkystės, 8 mišrūs, vyraujant augalininkystei, 5 mišrūs, vyraujant gyvulininkystei ir 2 paukštininkystės ūkiai.

Ūkių respondentų dirbamas žemės plotas 2010 m. buvo 2167,96 hektaro. Vidutinis rajono ūkininkų naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas yra 98,54 hektaro. Iš viso 2009 m. respondentiniuose ūkiuose buvo dirbama 1839,36 ha žemės, vidutiniškai 83,61 ha viename ūkyje. Deklaruotuose žemės plotuose auginti kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kvietrugiai, rapsai, bulvės. Dalį dirbamos žemės sudarė pievos ir ganyklos.

Grūdinių kultūrų derlingumas 2010 m. sumažėjo: kviečių – 3,25 t/ha (2009 m. buvo 3,39 t/ha), rugių – 2 t/ha (2009 m. – 3,21 t/ha ), miežių – 2,58 t/ha (2009 m. – 3,09 t/ha), kvietrugių – 3,17 t/ha (2009 m. – 3,99 t/ha). Tam įtakos turėjo labai šalta žiema ir nepalankios oro sąlygos vasarą (liūtys, škvalas).

Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiuose per pastaruosius keletą metų nekito. Vienas rajono ūkininkas, respondentas laikė vidutiniškai 30 melžiamų karvių. Vidutinis primilžis iš vienos karvės 2009 m. buvo 4840 kg pieno per metus, o 2010 m. – 4440 kilogramų. Matome, kad ne tik augalininkystės produkcija sumažėjo, bet ir primilžiai. Tam turėjo įtakos pašarų kainų kilimas, o pastarajam – javų derliaus mažėjimas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2010 m. sudarė 433714 litų. Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 263862 litus, o pastovios – 135233 litus.

Paskaičiavę 22 respondentinių ūkių gamybinės komercinės veiklos rezultatus, matome, kad net 12 iš 22 ūkių veikla yra nuostolinga, tai sudaro 54 proc. visų mūsų rajono respondentinių ūkių. Tam įtakos turėjo blogos gamtos sąlygos, aukštos trąšų ir pesticidų kainos.

Taip pat buvo apskaičiuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai, turto apyvartumas, skolos nuosavybės koeficientas.

Turto apyvartumas rodo, kiek turto litas sukuria pajamų. Turto apyvartumo koeficientas 2010 m. buvo 0,47, kai 2009 m. – 0,7. Matome, kad ir šis rodiklis žymiai pablogėjo. Tik labai stambiuose ūkiuose, kuriuose yra naudojama nauja kokybiška technika, šis rodiklis svyruoja nuo 0,75 iki 3,19.

Iš bankų 2010 m. skolintasi mažiau. Vienam nuosavybės litui teko 0,22 skolintų lėšų, kai tuo tarpu 2009 metais – 0,36 Lt, o 2008 metais – net 0,75 Lt. Tačiau ūkiuose, kuriuose už skolintas lėšas pirkta nauja žemės ūkio technika, šis rodiklis ir 2010 m. išlieka gana didelis (0,46 iki 1,25).

Respondentinių ūkių duomenis reikia rinkti, kad būtų galima palyginti atskirų ūkių gupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti ūkių plėtros tendencijas, priimti sprendimus keičiant žemės ūkio politiką. Ūkių apskaitos duomenų tinklas yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sferoje efektyvumą. Respondentinių ūkių savininkai gali palyginti savo ūkio atitinkamus duomenis su kitų rajonų ūkiais, kadangi ūkių analizės kasmet yra pateikiamos leidinyje „Žemės ūkio respondentinių ūkių duomenys“.