Spalio 30 d., trečiadienis | 24

Kaišiadorių rajono respondentinių ūkių 2012 m. analizė

Daiva Širingevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2013-11-17

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, atliekama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė analizė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Į ŪADT ūkiai atrenkami pagal tam tikrus požymius, atspindinčius atskirų šalių ūkių visumą. Jų struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika, paremta dviem pagrindiniais rodikliais – ūkio ekonominiu dydžiu ir tipu.

2012 m. Kaišiadorių rajone buvo atrinktas

21 ūkis, iš kurių surinkta informacija apie jų gamybinę veiklą, pagamintą produkciją, valdomą turtą, skolas. Taip pat buvo apskaičiuoti ekonominiai rodikliai.

Javų derlingumas Kaišiadorių rajono ūkiuose

Iš mūsų rajone atrinktų ūkių tik 6 buvo specializuoti augalininkystės, 2 paukštyninkystės, o kiti?– mišrūs ūkiai. Iš surinktų ūkių duomenų matyti, kad pagal žemės plotą Kaišiadorių rajone vyrauja didesni nei vidutiniai ūkiai. Analizuojamų ūkių dydis – nuo 1,3 ha iki 1887,78 hektaro. Vidutinis ūkio dydis – 231,55 hektaro.

Rajono ūkininkai dažniausia augina kviečius, rapsus, kvietrugius, kiek rečiau – avižas, miežius, rugius, ir retai – grikius. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad javų derlingumas buvo žymiai didesnis negu 2011 metais. Produkcijos supirkimo kainos taip pat buvo žymiai didesnės negu 2011 metais. Todėl beveik visi augalininkystės ūkiai dirbo pelningai.

Šiek tiek padėtis blogesnė yra gyvulininkystės ir mišriuose ūkiuose, kur vyrauja gyvulininkystė, nes dažnas ūkis dirba nuostolingai.

Panagrinėję Kaišiadorių ūkio veiklos efektyvumo rodiklius, matome:

  • Kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų ūkininkas gali skubiai padengti, rajone yra artimas respublikos vidurkiui ir sudaro 84,85.
  • Bendrasis įsiskolinimas parodo, kiek vienam turto litui tenka skolų. Šis rodiklis mūsų rajone yra 0,14. Matome, kad rajono ūkininkai turi nedaug skolų, ūkio investicijos daromos iš savų lėšų.
  • Bendrasis mokumas parodo, kiek vienam įmonės skolos litui tenka nuosavo kapitalo. Šio rodiklio vidurkis mūsų rajone – 6,74. Jis šiek tiek viršija respublikos vidurkį, kuris yra 4,92. Matome, kad ūkininkų nuosavos lėšos viršija skolintas.
  • Bendrasis pelningumas parodo, kiek vienam pardavimų litui tenka bendrojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Mūsų rajone šis rodiklis yra žemas –0,03, nors respublikos vidurkis yra 0,12. Rajono ūkiuose šis rodiklis svyruoja nuo 1,18 iki 0,51. Šis rodiklis leidžia lengvai palyginti konkurentų veiklos rezultatus. Žemas rodiklis parodo, kad kai kuriuose ūkiuose yra labai didelės išlaidos.
  • Turto apyvartumas parodo, kiek vienam turto litui tenka pardavimų. Šio rodiklio dydis yra 0,46, respublikoje jis – 0,21.
  • Subsidijų dalis pajamose rajono ūkiuose sudaro 24,06 proc., pernai buvo 34,06. Sumažėjimą lėmė taikyta tiesioginių išmokų moduliacija.