ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, atliekama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė analizė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).
Į ŪADT ūkiai atrenkami pagal tam tikrus požymius, atspindinčius atskirų šalių ūkių visumą. Jų struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika, paremta dviem pagrindiniais rodikliais – ūkio ekonominiu dydžiu ir tipu.
21 ūkis, iš kurių surinkta informacija apie jų gamybinę veiklą, pagamintą produkciją, valdomą turtą, skolas. Taip pat buvo apskaičiuoti ekonominiai rodikliai.
Javų derlingumas Kaišiadorių rajono ūkiuose
Iš mūsų rajone atrinktų ūkių tik 6 buvo specializuoti augalininkystės, 2 paukštyninkystės, o kiti?– mišrūs ūkiai. Iš surinktų ūkių duomenų matyti, kad pagal žemės plotą Kaišiadorių rajone vyrauja didesni nei vidutiniai ūkiai. Analizuojamų ūkių dydis – nuo 1,3 ha iki 1887,78 hektaro. Vidutinis ūkio dydis – 231,55 hektaro.
Rajono ūkininkai dažniausia augina kviečius, rapsus, kvietrugius, kiek rečiau – avižas, miežius, rugius, ir retai – grikius. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad javų derlingumas buvo žymiai didesnis negu 2011 metais. Produkcijos supirkimo kainos taip pat buvo žymiai didesnės negu 2011 metais. Todėl beveik visi augalininkystės ūkiai dirbo pelningai.
Šiek tiek padėtis blogesnė yra gyvulininkystės ir mišriuose ūkiuose, kur vyrauja gyvulininkystė, nes dažnas ūkis dirba nuostolingai.
Panagrinėję Kaišiadorių ūkio veiklos efektyvumo rodiklius, matome: