Kaišiadorių r. ūkių 2020 m. respondentinių ūkių analizė

Dalia Taparauskienė

LŽŪKT Kaišiadorių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas

2021-12-22

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai Europos Sąjungos šalių vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys, atspindintys šalių žemės ūkio būklę. ŪADT yra pagrindinis svarbiausių duomenų šaltinis žemės ūkio valdų pajamoms vertinti, ūkinės veiklos analizei atlikti. ŪADT tinklui Kaišiadorių r. 2020 m. atrinkti 25 respondentiniai ūkiai.

Šiame informaciniame straipsnyje panagrinėsime Kaišiadorių r. ūkininkų ūkių veiklos rezultatus, augintų žemės ūkio augalų derlingumą palyginsime su Lietuvos ūkių derlingumo vidurkiais. Derlingumo analizei atlikti naudoti 88 Kaišiadorių r. ūkių duomenys ir 3078 visos Lietuvos tik augalininkystės ūkių apskaitos duomenys. ŪADT tinklui Kaišiadorių r. 2020 m. atrinkti 25 respondentiniai ūkiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Iš 1 lentelės duomenų matome, kad visų grūdinių augalų derlingumas didėjo, lyginant su 2018–2019 m.

1 lentelė. Grūdinių augalų derlingumas, t/haGyvulininkystės ūkių situacija rajone gana prasta. Dėl žemų pieno supirkimo kainų vis daugiau ūkininkų išsiparduoda gyvulius ir renkasi augalininkystę. Kaišiadorių r. 2020 m. vidutinis karvių skaičius – 32, vidutinis primilžis iš vienos karvės – 3600 kg.

2 lentelė. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis 2018–2020 m.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo sumažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Šis rodiklis, jei ūkininkai, planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02. Kaišiadorių r. šis rodiklis mažesnis už Lietuvos vidutinį, tai lėmė tikrai neblogi metai, palankios gamtinės sąlygos.
1 pav. Grynasis pelningumas 2018–2020 m.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).
Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. 2020 m. šis rodiklis parodė, kad ir be NMA išmokų didžioji dalis ūkių pelno gavo iš tiesioginės savo veiklos.
2 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų 2018–2020 m.

Kitas svarbus rodiklis – skolos. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto.

3 pav. duomenys mums parodo, kad Kaišiadorių r. ūkininkai linkę skolintis, vien savų apyvartinių lėšų neužtenka, bet 2020 m. gana neblogas derlius, supirkimo kainos leido gana ženkliai apmažinti ūkio skolas, bendras ūkių rodiklis neviršija 0,35.
3 pav. Skolos rodiklio kitimas 2018–2020 m.

Ekonominių rodiklių analizės rezultatai leidžia pamatyti ūkio silpnąsias vietas, jas išsitaisyti, pasiekti kuo geresnių rezultatų ir išsilaikyti konkurencingoje rinkoje.

Turto apyvartumas

Šis rodiklisparodo, kiek pardavimo pajamų uždirbo 1 ūkio veikloje panaudotas turto euras, kokia dalis ūkio turto buvo panaudota uždirbant pajamas.
Aukšta rodiklio reikšmė rodo, kad ūkis turi mažai turto ir / arba uždirbo papildomų pajamų.
Žema rodiklio reikšmė rodo neefektyviai naudojamą turimą turtą.
4 pav. Turto apyvartumas, koef.

Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto eurui tenka pardavimų. 2018 m. šis rajono ūkių rodiklis buvo 0,39, 2019 m. – 0,47, o respublikos ūkių 2020 m. – 0,48. Rodikliai rodo, kad ūkių turtas naudojamas ne labai efektyviai.

Ūkininkų dalyvavimas savanoriškai teikiant duomenis į ŪADT labai svarbus siekiant gauti patikimą informaciją apie šalies ūkių ekonominę padėtį. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir tvaraus Europos žemės ūkio bei kaimo vietovių vystymo užtikrinimo.