Balandžio 20 d., šeštadienis | 24
Kaišiadorių r. ūkių 2018 m. analizė, parengta naudojant „e.GEBA Ekonomika“
Dalia Taparauskienė
LŽŪKT Kaišiadorių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas
2019-12-09
© LŽŪKT nuotr.
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalių vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys, atspindintys šalių žemės ūkio būklę. ŪADT yra pagrindinis svarbiausių duomenų šaltinis žemės ūkio valdų pajamoms vertinti, ūkinės veiklos analizei atlikti.
Panagrinėsime Kaišiadorių r. ūkininkų ūkius, juose auginamus grūdinius augalus, jų derlingumą, palyginsime su Lietuvos ūkių derlingumo vidurkiais. Derlingumo analizei atrinkti 88 Kaišiadorių r. ir 2538 visos Lietuvos augalininkystės ūkių apskaitos duomenys.
Gamta, kaip ir kiekvienais metais, nelepino orais. Kada reikėjo kritulių, jų nebuvo, prasidėjus javapjūtei, darbus trukdė lietus. Iš 1 lentelės duomenų matome, kad, palyginti su 2017 m., visų grūdinių augalų derlingumas šiek tiek sumažėjęs.
1 lentelė. Grūdinių augalų derlingumas, t/ha
Gyvulininkystės ūkių situacija rajone gana prasta. Dėl žemų pieno supirkimo kainų vis daugiau ūkininkų išparduoda gyvulius ir pereina prie augalininkystės. Kaišiadorių r. vidutinis karvių skaičius – 21, vidutinis primilžis iš vienos karvės – 4930 kg.
Bendroji produkcija
Bendroji produkcija 2018 m. pasiskirstė taip: augalininkystė – 69 proc., gyvulininkystė – 31 procentas.
Panašiai buvo ir 2016–2017 metais.
1 pav. Bendrosios produkcijos struktūra Kaišiadorių r. 2018 m.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Jo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lėmė padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Šis ūkininkų, planuojančiu gauti finansinę ES paramą, rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 0,02. Kaišiadorių r. šis rodiklis ženkliai didesnis už Lietuvos vidutinį, todėl galima teigti, kad ūkiai 2018 m. dirbo pelningai, nežiūrint visų gamtinių išdaigų.
2 pav. Grynasis pelningumas 2016–2018 m.
Kitas svarbus rodiklis – skolos rodiklis. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų naudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Analizuodami 3 pav. duomenis, matome, kad Kaišiadorių r. ūkininkai linkę skolintis, vien savų apyvartinių lėšų neužtenka.
3 pav. Skolos rodiklio palyginimas
Ūkininkų dalyvavimas savanoriškai teikiant duomenis į ŪADT labai svarbūs siekiant gauti patikimos informacijos apie šalies ūkių ekonominę padėtį.
Ūkio valdymo programa „eGEBA Ekonomika“ pritaikyta išsamiai nagrinėti, analizuoti jau susistemintus duomenis. Ekonominių rodiklių analizės rezultatai leidžia matyti ūkio silpnąsias vietas, jas ištaisyti, pasiekti kuo geresnių rezultatų ir išsilaikyti konkurencingoje rinkoje.
www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
