Gegužės 02 d., ketvirtadienis | 24
Kaišiadorių r. respondentinių ūkių 2022 m. analizė
Gintarė Zujavičiūtė
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2023-10-03
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Kaišiadorių r. 2022 m. ūkio veiklos analizei atrinkti 36 ūkiai. Jų apibendrinti duomenys pateko į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą.
Ūkio veiklos rezultatų analizė – tai ūkio finansinės būklės, veiklos efektyvumo ir konkurencingumo įvertinimas. Respondentiniai ūkiai apima šalies savivaldybes, atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas ir gamtines zonas. Kiekviena ES šalis privalo pateikti savo ūkio duomenis į ŪADT. Jie kaupiami, sisteminami, tai leidžia parengti metinį pranešimą, apie žemės ūkio rinką ir pajamas, palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus, dėl skiriamų išmokų, kvotų nustatymo.
Apibendrinti ūkių finansiniai rodikliai
Kaišiadorių r. 2022 m. ūkio veiklos analizei atrinkti 36 ūkiai. Anketas pildė 5 biuro konsultantės. Analizuoti augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrių ūkių duomenys.
Kadangi ES, analizuojant ŪADT duomenis, sprendžiama dėl išmokų paskirstymo, svarbu išanalizuoti grynojo pelningo rodiklį su dotacijomis ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, kad pamatytume, kokią įtaką tai turi rodiklio rezultatams.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. 1 pav. galime matyti palygintą Lietuvos respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklio vidurkį su Kaišiadorių r. ūkių vidurkiu.
1 pav. Grynasis pelningumas, koef.
Matome, kad Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis didesnis nei Kaišiadorių r. ūkių. Tam galėjo turėti įtakos prastesnis žemės našumas rajone ir prastos gamtinės sąlygos. Vertindami Kaišiadorių r. rodiklio duomenis pamečiui nuo 2020 iki 2021 m., galime matyti rodiklio sumažėjimą 0,21, o nuo 2021 iki 2022 m. rodiklis padidėjo 0,10. Rodiklio pokyčiai sufleruoja apie pirmiausiai sumažėjusias, o vėliau padidėjusias produkcijos supirkimo kainas, taip pat ir žaliavų rinkos kainos pokyčius, kurios turi įtakos savikainos didėjimui. Žinoma, nereikia pamiršti ir gamtinių sąlygų, kurias sunku numatyti, pvz. 2021 m. buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra. 2 pav. matome grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, susijusių su pajamomis, kuris leidžia palyginti, kaip atrodo ūkių situaciją be ES suteikiamų tiesioginių išmokų.
2 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.
1 ir 2 pav. matome, kad Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis didesnis nei Kaišiadorių r., išskyrus 2020 m., kuomet Kaišiadorių r. ūkių grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, viršijo Lietuvos vidurkį. Tendencija išlieka panaši, kuomet nuo 2020 iki 2021 m. rodiklis mažėjo, o nuo 2021iki 2022 m. didėjo.
Vertinant grynąjį pelningumą, aukštesnė rodiklio reikšmė rodo didesnį ūkio gebėjimą uždirbti pelno. Taigi, lyginant grynąjį pelningumą su grynuoju pelningumu be dotacijų, susijusių su pajamomis, galime sakyti, kad Kaišiadorių r. ūkiuose gaunamos dotacijos turi labai didelės įtakos ūkiams, nes be suteikiamų dotacijų ūkių grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis yra neigiamas. Tik 2022 m. jis pradeda didėti. Tam įtakos galėjo turėti aukštesnės produkcijos supirkimo kainos. Rodiklio reikšmė su dotacijomis labai padidėja, vadinasi gaunamos tiesioginės išmokos padeda ūkininkam sugeneruoti daugiau pelno.
Išnagrinėtas pavyzdys rodo, kad svarbu teikti ūkio duomenis į ŪADT, nes jie leidžia ES priimti palankius sprendimus dėl išmokų paskirstymo, kurios naudingos ūkių veiklai ir turi įtakos didesniam pelnui.
