Kaišiadorių r. respondentinių ūkių 2021 m. veiklos apžvalga

Dalia Grendaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2022-10-26

^©Agroakademija.lt nuotr.
Straipsnyje pateikiama Kaišiadorių r. respondentinių ūkių, kurių duomenys pateikti į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą, apžvalga. Pagrindiniai ūkių finansinių ir ekonominių rodiklių duomenys lyginami su visos Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.

Pagrindinis Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) tikslas yra kaupti duomenis apie ūkininkų ūkių gamybinę ir finansinę veiklą. Tokiu būdu ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, stebima žemės ūkio padėtis. Respondentinių ūkių duomenys renkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Kiekvienas apklausoje dalyvaujantis ūkininkas gauna savo ūkio individualių rezultatų palyginamąją analizę. Siekiant plėtoti ir šviečiamąją veiklą, tokią rezultatų palyginamąją analizę galima atlikti išskiriant atskiras savivaldybes, lyginant su visos Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniais finansiniais ir ekonominiais rodikliais.

Toliau pateikiame Kaišiadorių r. respondentinių ūkių apžvalgą. Pagrindinių finansinių rodiklių duomenys lyginami su visos Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.

1 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynojo pelningumo rodiklisrodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi išaugusi gaminamų produktų savikaina, bendrosios ūkio sąnaudos, palūkanų ir kitos su ūkio veikla susijusios sąnaudos bei sumažėjusios pardavimo pajamos. Pagal 1 pav. duomenis matyti, kad 2019 ir 2021 m. Kaišiadorių r. ūkių grynojo pelningumo rodiklio vidurkis nesiekė šio Lietuvos ūkių rodiklio vidurkio. Didesnis pokytis fiksuotas 2021 m. (Kaišiadorių r. šio rodiklio vidurkis buvo 0,34, o Lietuvos – 0,37). Neigiamos įtakos šiam rodikliui turėjo ir išoriniai veiksniai – didesnis nei kituose rajonuose mažiau palankių ūkininkauti vietovių plotas.

Kitas rodiklis – grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), kuris rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Šis rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir jo gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš veiklos. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama, rodo, kad ūkis yra finansiškai priklausomas nuo paramos. Tokiu atveju ūkis rizikuoja veiklą vykdyti neefektyviai ar net nuostolingai, pvz. dėl sankcijų ar kitų priežasčių negavus paramos.

2 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Pagal 2 pav. pateiktą informaciją matyti, kad ir visos Lietuvos, ir Kaišiadorių r. respondentiniuose ūkiuose ypatingai žema rodiklio reikšmė buvo 2019 metais. Viena iš priežasčių – nepalankios gamtinės sąlygos, dėl kurių dalis ūkių veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai.

Trečiasis ne mažiau svarbus finansinis rodiklis – skolos rodiklis. Jis rodo, kokia ūkio turto dalis finansuota iš skolintų lėšų. Skolos rodiklis – vienas iš ūkio finansinio sverto matavimo rodiklių. Kuo jis aukštesnis, tuo ūkis naudoja daugiau skolinto kapitalo. Kuo daugiau skolinto kapitalo – tuo didesnė rizika. Normalu, jei vidutiniame ūkyje šis rodiklis svyruoja tarp 0,2 ir 0,5.

3 pav. Skolos rodiklis, koef.

Pagal pateikto paveikslo duomenis matyti, kad Kaišiadorių r. ūkiai 2019–2021 m. laikotarpiu buvo labiau įsiskolinę nei vidutiniškai Lietuvos. Didesnis įsiskolinimas visada susijęs su didesnėmis palūkanų sąnaudomis, kurios turi neigiamos įtakos ir grynojo pelningumo rodikliui.

Ekonominių rodiklių palyginimas

Iš ekonominių rodiklių palyginsime augalininkystės ūkių pagrindinių augintų kultūrinių augalų derlingumą ir pieno ūkių primilžių dinamiką 2019–2021 m. laikotarpiu.

4 pav. Augintų kultūrinių augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Iš pateikto paveikslo matyti, kad pagrindinių augalininkystės kultūrinių augalų derlingumas buvo šiek tiek mažesnis, palyginti su visos Lietuvos augalininkystės ūkių derlingumo vidurkiais.

5 pav. Primilžis iš karvės per metus, t

Pieno ūkiuose metinis primilžis iš vienos karvės – pagrindinis gamybos efektyvumą lemiantis rodiklis. Kaišiadorių r. pieno ūkių metiniai primilžiai iš vienos karvės 2019–2021 m. laikotarpiu nesiekė Lietuvos pieno ūkių vidurkio, kuris kiekvienais metais tolygiai didėjo. Šiam rodikliui įtakos turėjo pašarų struktūra ir kokybė, turimų gamybos priemonių efektyvumas, bandos genetinė vertė ir kiti veiksniai.