Kaišiadorių r. respondentinių ūkių 2014 m. duomenų analizė

Rūta Česlauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-12-13

Kaišiadorių r. biuro darbuotojos 2015 m. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui pateikė 26 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais. Ūkiai buvo įvairaus dydžio, skyrėsi jų laikomų gyvulių skaičius, pasėlių plotai, todėl buvo skirtingi ir gamybiniai bei ekonominiai rodikliai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Duomenis savanoriškai pateikė 11 specializuotų augalininkystės ūkių, 9 mišrūs ūkiai, vyraujant augalininkystei, 4 mišrūs ūkiai, vyraujant gyvulininkystei, 2 specializuoti paukštininkystės ūkiai. Atliekant repondentinių ūkių analizę, palyginti 2014 m. vidutiniai duomenys su 2013 m. vidutiniais duomenimis.

Analizuoti ūkiai pagal dirbamos žemės plotą buvo nuo 1,31 ha iki 1767,62 ha. Ūkiai plečiasi, stambėja, kadangi turima technika gali įdirbti vis didesnius žemės plotus. 2014 m. ūkių respondentų dirbamos žemės plotas, lyginant su 2013 m., padidėjo 461,25 ha arba 8 procentais.

1 pav. Respondentiniai ūkiai pagal dirbamos žemės plotą, ha

Deklaruotuose žemės plotuose auginti kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kvietrugiai, rapsai, bulvės. Dalį dirbamos žemės sudarė pievos ir ganyklos. Derlingumai ūkiuose gerėjo dėl palankių oro sąlygų, kokybiško dirvos paruošimo, geros pasėlių priežiūros. 2014 m. dėl gerų oro sąlygų labai padidėjo rapsų derlingumas – 172 proc. arba 1,16 t/ha.

2 pav. Vidutinis augalų derlingumas Kaišiadorių rajone, t/ha

Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiuose per pastaruosius kelerius metus nekito. 2013 m. duomenimis, Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo 4,1 vnt., vidutinis primilžis iš vienos karvės – 5151 kilogramas.

Lentelė. Karvių skaičiaus ir primilžio kitimas respondentiniuose ūkiuose 2013–2014 m.

Respondentinių ūkių gamybinių rodiklių mažėjimas turėjo įtakos ir bendrosios produkcijos bei gamybinio pelno mažėjimui. 2014 m. gamybinis pelnas, palyginti su 2013 m., respondentiniuose ūkiuose sumažėjo beveik 25 tūkst. Lt. Pelno mažėjimui įtakos turėjo 10 tūkst. Lt padidėję pastovios išlaidos ir dėl krintančių supirkimo kainų 58 tūkst. Lt sumažėjusi bendroji produkcija.

3 pav. Respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

Bendrąją produkciją sudaro augalininkystės, gyvulininkystės ir kita produkcija. Jeigu išsamiau paanalizuosime jos struktūrą, matysime, kad 2013 m. bendrąją produkciją sudarė 37 proc. augalininkystės pajamų ir 61 proc. gyvulininkystės pajamų, 2 proc. kitų pajamų, o 2014 m. – 32 proc. augalininkystės pajamų, 62 proc. gyvulininkystės ir 6 proc. kitų pajamų. Nors ir nedaug, bendrosios produkcijos struktūroje atsiranda paslaugų pajamų. Stambūs ūkiai įsigyja naujos ir modernios technikos, įvairius žemės ūkio paskirties darbus atlieka ir kitų ūkininkų ūkiuose.
Augalininkystės produkcijos vertę sudaro parduotos produkcijos vertė, atlyginimo natūra vertė, suvartotų maistui, sunaudotų ūkyje (sėklai, pašarams ir kt.) augalų vertė, augalininkystės produktų atsargų vertės pokyčiai nuo metų pradžios iki pabaigos.
Gyvulininkystės produkcijos vertę sudaro parduotos produkcijos vertė, atlyginimo natūra vertė, suvartotų maistui, sunaudotų ūkyje produktų vertė, gyvulių vertės pokyčiai nuo metų pradžios iki pabaigos, atimama nupirktų gyvulių vertė.
Kitos produkcijos vertę sudaro pajamos už paslaugas, nuomą, pajamos iš miškininkystės, kaimo turizmo, gautos palūkanos, draudimo išmokos ir kt.
Kintamosiomis vadinamos išlaidos (pašarai, trąšos, sėklos, chemikalai ir kt.), kurių dydis priklauso nuo gamybos apimties ir kurias galima nesunkiai priskirti vienai ar kitai produkcijos rūšiai. Ūkyje sunaudotos savos gamybos organinės trąšos į išlaidas neįtraukiamos.
Pastoviosiomis vadinamos išlaidos, kurios, mažėjant gamybos apimčiai, kinta nežymiai (pastatų ir technikos remontas, nusidėvėjimas, valdymo ar priežiūros išlaidos ir kt.) arba kurias sunku priskirti konkrečiai produkcijos rūšiai (elektra, degalai).
Ūkio bendrasis pelnas gaunamas iš bendrosios produkcijos vertės atėmus visas išlaidas
Panagrinėję Kaišiadorių r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, matome tokius rezultatus.

4 pav. Respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų ūkininkas gali skubiai padengti. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Lietuvoje 2013 m. šio rodiklio reikšmė buvo vidutiniškai 84,68.
Bendrasis mokumas rodo, kiek 1 įmonės skolos litui tenka nuosavo kapitalo. Matome, kad ūkininkų nuosavos lėšos viršija skolintas. Lietuvos 2013 m. šis rodiklis siekė 0,40.
Subsidijų dalis pajamose rajono ūkiuose sudaro 30,81 proc., pernai buvo 32,15. Matome, kad subsidijų dalis mažėja, ūkiai plečiasi ir didėja pajamos už gaminamą ir parduodamą produkciją. 2013 m. vidutinė Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų dalis pajamose buvo 22,71 procento.

5 pav. Respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Bendrasis įsiskolinimas rodo, kiek 1 turto litui tenka skolų. Matome, kad rajono ūkininkai turi nedaug skolų, ūkio investicijos daromos iš savų lėšų. Lietuvoje 2013 m. – 0,1.
Bendrasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimų litui tenka bendrojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Šis rodiklis leidžia lengvai palyginti konkurentų veiklos rezultatus. Žemas rodiklis rodo, kad kai kuriuose ūkiuose yra labai didelės išlaidos. Lietuvos 2013 m. šis rodiklis siekė 0,06.
Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto litui tenka pardavimų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Turimas turtas 2014 m. valdytas efektyviau negu praėjusiais metais. Lietuvoje 2013 m. šis rodiklis buvo 0,31.

ŪADT yra pagrindinis duomenų šaltinis apie žemės ūkio subjektų pajamas. Remiantis duomenimis, yra priimami žemės ūkio valdymo efektyvumo didinimo sprendimai. ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos. Pirmiausia – Europos Komisija, nes ji pagal ŪADT duomenis rengia metinį pranešimą apie bendrijos žemės ūkio rinką ir pajamas. Jį teikia svarstyti Europos Tarybai ir Europos Parlamentui, kurie priima sprendimus dėl žemės ūkio produkcijos kainų. Šie sprendimai ypač aktualūs smulkiesiems ir netradicinės specializacijos ūkiams.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi