Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Jurbarko ūkininkų ūkių 2020 m. veiklos analizė
Agnė Ožalaitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-12-01
LŽŪKT Jurbarko r. biuro konsultantai į ŪADT sistemą pateikė 37 ūkių duomenis, užtikrinant duomenų konfidencialumą. Šiame straipsnyje į Jurbarko r. 2020 m. ekonominę apžvalgą įtraukti 204 rajono ūkininkų ūkiai.
ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas. Jo pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai lemia geresnius žemės ūkio politikos sprendimus, išsamesnius mokslinius tyrimus, geriau orientuotas inovacijas, tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros užtikrinimą.
Jurbarko r. biuro konsultantai į ŪADT sistemą pateikė 37 ūkių duomenis, užtikrinant jų konfidencialumą. Šiame straipsnyje į Jurbarko r. 2020 m. ekonominę apžvalgą įtraukti 204 rajono ūkininkų ūkiai,kurie įvairaus dydžio, skiriasi veiklos pobūdžiu ir struktūra. Pagal specializaciją ūkiai pasiskirstę taip: 93 augalininkystės, 3 uogininkystės, 64 mišrūs, 30 pienininkystės, 6 mėsinės galvijininkystės, 2 sodininkystės, 3 kiti ūkiai.
Jurbarko rajono žemės vidutinio derlingumo, tinkamos ir augalininkystei, ir gyvulininkystei vystyti. Didesnė dalis respondentų vertėsi augalininkyste, nemažai – mišria žemės ūkio veikla. Iš jų 24 vyraujant augalininkystei, 42 – gyvulininkystei.
Įdomu palyginti dažniausiai Jurbarko r. ūkininkų ūkių deklaruojamų pasėlių plotų kitimą 2018–2020 m.1 pav. Jurbarko r. ūkių deklaruotų pasėlių plotas 2018–2020 m., ha
Reikia pastebėti, kad lyginant 2020 m. su 2018 m. mažų ūkių (deklaruojančių iki 50 ha) sumažėjo. Ūkiai, deklaruojantys nuo 50 iki 75 ha ir nuo 100 iki 200 ha, nagrinėjimu laikotarpiu padidėjo. Didelių ūkių deklaruojami pasėlių plotai nuo 200 iki 500 ha ir daugiau nei 500 ha, lyginant su 2018 m., nežymiai sumažėjo.
Pagal 2 paveikslėlio duomenis tarp Jurbarko r. daugiausia ūkių, kurie laikė nuo 50 iki 80 melžiamų karvių. Nemažą dalį užėmė ūkiai, laikantys 30–50 karvių. Mažiausiai pagal nagrinėjamus duomenis Jurbarko r. buvo smulkių gyvulininkės ūkių, kurie laikė iki 10 melžiamų karvių.
2 pav. Jurbarko r. ūkių struktūra pagal melžiamų karvių skaičių 2020 m., proc.
Finansiniai rodikliai
Pagrindiniai ir svarbiausi ūkio finansiniai rodikliai yra grynasis pelningumas ir skolos rodiklis. Jis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras (kiek liko grynojo pelno nuo vieno pardavimo pajamų euro).
Taigi lyginant diagramos 2018–2020 m. duomenis, ūkininkų ūkių vidutinis grynasis pelningumas Jurbarko r. kasmet tik didėjo. Vienam pardavimo eurui 2020 m. teko 0,40 grynojo pelno.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą (kokia turto dalis įgyta (finansuota) skolintomis lėšomis).
Rekomenduotina, kad šis rodiklis neviršytų 0,5 (NMA nustačiusi minimalią reikšmę – 0,6). Kritinė riba – 0,7 ir daugiau. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo ūkis daugiau prasiskolinęs. Kuo daugiau skolinto kapitalo – tuo didesnė rizika nesugebėti įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
Lyginant 2020 m. su 2018 m. duomenimis, skolos rodiklis pakilo, jis laikomas normaliu. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai ūkio veiklai.
3 pav. Grynojo pelningumo ir skolos rodiklių pokytis 2018–2020 m., koef.
