Jurbarko rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizė

Daiva Vabalienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2012-12-09

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima padėtis žemės ūkyje. Į ES Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Kiekviena valstybė privalo teikti informaciją į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Pateikiame Jurbarko rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizę.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šiais metais į ŪADT Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono konsultavimo biuro darbuotojos už 2011 m. rinko duomenis iš 106 ūkių. Ūkiai skyrėsi savo ūkine veikla, dydžiu bei struktūra.

Jurbarko rajone 2011 m. vyravo gana smulkūs ūkiai – iki 50 ha buvo 79 ūkiai. Tai sudaro 74,5 proc. visų respondentinių ūkių. Nuo 50 iki 100 ha buvo 8 ūkiai (7,5 proc.), nuo 100 iki 400 ha – 13 ūkių (12,3 proc.). 400–1000 ha žemės dirbo 4 respondentai (3,8 proc.). Daugiau kaip 1000 ha žemės dirbo tik 2 ūkininkai (1,9 proc.).

Analizuodami bendrą žemės plotą matome, kad 2011 m. Jurbarko rajone vienas ūkis dirbo vidutiniškai 86,5 ha žemės, o 2010 m. Lietuvoje vienas respondentas dirbo vidutiniškai 42,3 ha žemės. Galime teigti, kad vidutinis Jurbarko rajono ūkis yra didesnis už vidutinį Lietuvos ūkį.

Dažniausiai ūkiuose auginti miežiai – 84 ūkiuose iš 106, tai sudaro 79,2 proc., kviečiai auginti 77 ūkiuose iš 106, arba72,6 procento. Daugelyje ūkių augintos bulves – 69 ūkiuose iš 106 (65 proc.). Mažiausiai auginta rapsų – 12 ūkių (11,3 proc.) ir rugių – tik 4 ūkiuose (3,8 proc.). Galima daryti išvadą, kad rajono ūkininkai augina tradicinius žemės ūkio augalus.

Lygindami Jurbarko rajono respondentinių ūkių derlingumą 2011 m. su vidutiniu Lietuvos derlingumu 2010 m., matome, kad kviečių derlingumas Jurbarko rajone buvo beveik kaip visoje Lietuvoje (skyrėsi tik 0,01 t/ha), miežių ir rapsų – mažesnis nei Lietuvoje, o bulvių derlingumas didesnis net 4,51 t/ha.

Iš visų 2011 m. duomenis teikusių respondentų 80-yje ūkių laikytos melžiamos karvės (75,5 proc. visų respondentų). Vidutinis primilžis iš karvės buvo skirtingas – nuo 3260 kg iki 7614 kg. Lygindami 2011 m. vidutinį primilžį Jurbarko rajone su vidutiniu primilžiu 2010 m. Lietuvoje, matome, kad jis buvo panašus: Jurbarko rajone – 4846 kg, o Lietuvoje – 4980 kg iš vienos karvės.

Jurbarko rajono respondentiniuose ūkiuose 2011 m. didžiausią pajamų dalį sudarė augalininkystės pajamos – 65,1 proc., gyvulininkystės – 34 proc., paslaugų – 0,8 procento. Mažiausią pajamų dalį sudarė nuomos pajamos – 0,003 procento. Vadovaudamiesi šiais duomenimis galime teigti, kad Jurbarko rajono ūkininkai užsiima tradicine žemdirbyste – augalininkyste ir gyvulininkyste, nelinkę užsiimti alternatyvia veikla ar teikti kitokias paslaugas.

Augalų derlingumo palyginimas

Iš surinktų duomenų matyti, kad vidutinis bendrasis gamybinis pelnas Jurbarko rajone 2011 m. buvo 65608 Lt, kai tuo tarpu 2010 m. Lietuvoje – tik 27 715 Lt. Be to, tenka pastebėti, kad iš 106 respondentinių ūkių tik 2 ūkiai dirbo nuostolingai, tai sudaro tik 1,9 procento. Tačiau atėmus pastoviąsias ūkio sąnaudas ir ilgalaikio turto nusidėvėjimą, nuostolingai dirbančių ūkių atsiranda gerokai daugiau – net 41 ūkis (38,7 proc.). Taigi, 2011 m. Jurbarko rajono ūkininkai daug investavo ir įsigijo naujos žemės ūkio technikos, atnaujino melžimo įrangą. Šios investicijos atsipirks ateityje.

Analizuodami ūkio veiklos efektyvumo rodiklius matome, kad visą nuosavą turtą savo lėšomis įsigijo 31 ūkis (29,2 proc.), beveik pusės respondentų nuosavybė turte sudaro 90–99,9 proc. – net 51 ūkyje. Tik viename ūkyje nuosavų lėšų dalis turte tesudaro 9,14 procento.

Turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Iš duomenų matyti, kad 2011 m. Jurbarko rajono ūkininkų vidutinis turto apyvartumo koeficientas buvo 0,22 (vidutiniškai Lietuvoje 2010 m. taip pat buvo 0,22). Tai rodo, kad vienas į turtą investuotas litas ūkininkui davė 0,22 Lt pajamų.

Išanalizavę pieno pagaminimo savikainą iš kintamųjų išlaidų galime teigti, kad vidutinė 1 kg pieno savikaina 2011 m. Jurbarko rajone buvo 0,20 Lt (mažiausia pieno savikaina buvo 0,11 Lt/kg, didžiausia – 0,48 Lt/kg). Lietuvoje 2010 m. vidutinė pieno savikaina buvo 0,36 Lt/kg, todėl galima spręsti, kad rajono ūkininkai patiria mažiau kintamųjų sąnaudų pienui pagaminti nei vidutiniškai patiriama sąnaudų Lietuvoje.