Jurbarko rajono 2013 metų respondentinių ūkių analizė

Laimutė Stravinskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2014-11-25

Pasibaigus metams, kiekvienas ūkininkas analizuoja, ar praėję metai buvo derlingi, ar ne, kokie pieno primilžiai, kokios ūkio pajamos, išlaidos, investicijos. Ką reikėtų pakeisti savo ūkyje, kad rezultatai būtų geresni. Daugeliui norisi pasidalinti patirtimi ir palyginti savo rodiklius su kaimyno, rajono bei respublikos ūkininkais, pasidomėti, kaip sekasi ir ES šalių žemdirbiams.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES šalyse nuo 1965 m. veikia Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema, kuri stebi padėtį žemės ūkyje, ūkininkų veiklos ekonominę ir finansinę būklę. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų duomenys taip pat renkami ir perduodami Europos Komisijai. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą institutui.

Analizuoti 73 rajono ūkių duomenys

LŽŪKT Jurbarko rajono biuro konsultantės 2013 m. surinko duomenis iš 73 savo rajono respondentų. Duomenys turėjo atspindėti objektyvią ir visapusišką informaciją apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir ūkinę veiklą. Jurbarko rajone, kaip ir visoje šalyje, ūkių dydis labai įvairus – nuo kelių ha iki tūkstančio ir daugiau. Jeigu analizuosime bendrą ūkių skaičių, tai didžioji dauguma bus maži iki 20 ha prekiniai ūkiai, turintys 2–3 karves, keletą kiaulių. Į tai buvo atsižvelgta atrenkant respondentus, todėl daugiau nei pusė respondentų – smulkūs ūkiai.

Respondentus būtų galima susegmentuoti pagal įvairius kriterijus. Vienas iš jų – dirbamos žemės plotas: iki 10 ha – 27 ūkiai; 11–100 ha – 34 ūkiai; 101–500 ha – 9 ūkiai; 501–1000 ha – 1 ūkis; 1001 ha ir daugiau – 2 ūkiai.

Palyginkime rajono respondentinių ūkių duomenis su 2012 m. respublikos duomenimis. Rajono vidutinis ūkis buvo 49,30 ha, respublikoje 2012 m. – 44,01 hektaro. Rajone daugiausia auginta kviečių, miežių, rapsų, kvietrugių, bulvių. Kviečių derlingumas svyravo nuo 3 iki 9,5 t/ha. Rajono vidurkis – 4,17 t/ha. Rugių plotai rajono respondentiniuose ūkiuose labai maži – 11,32 ha, derlingumas taip pat nedidelis – 2,26 t/ha. Miežių rajone prikulta vidutiniškai 3,81 t/ha, kvietrugių – 3,75 t/ha. Derlingumas labai artimas respublikos vidurkiui. Kuo ūkis didesnis, tuo didesnis ir derlingumas, tam įtakos turi sunaudotos trąšos, chemija, dirvos paruošimas, pasėlių priežiūra, gamtos sąlygos.

Iš 73 respondentų 55 ūkiuose auginti galvijai, 32 – kiaulės, 11 ūkių vertėsi tik augalininkyste.

Jurbarko rajono respondentinių ūkių skaičius pagal turimą melžiamų karvių kiekį ir gautą primilžį iš vienos karvės parodytas 1 lentelėje. Net 40 respondentų laikė 1–5 karves. Taigi matyti, kad rajone yra daug smulkių ūkių. Primilžis iš vienos karvės 1, 2 ir 4 grupėse ženkliai nesiskiria. Mažesnis ūkiuose, laikančiuose 11–20 karvių, daug didesnis stambiuose ūkiuose, kurie augina daugiau nei 100 karvių. Tam turi įtakos karvių priežiūra, sveikata, gyvūnų gerovės laikymosi sąlygos ir pan.

1 lentelė. Respondentinių ūkių pasiskirstymas pagal laikomų karvių skaičių ir primilžį

Bendrąją produkciją sudaro kalendoriniais metais gauto derliaus vertė, gyvulių ir paukščių auginimo produkcijos ir gautų gyvulininkystės produktų vertė. Daugelio metų patirtis, tradicijos, gamtos sąlygos lemia tai, kokią šaką pasirenka ūkininkas. Vieni renkasi tik augalininkystę, kiti – mišrų ūkį, treti – tik gyvulininkystę. Iš respondentinių ūkių pateiktų duomenų matyti (žemiau parodyta diagramoje), kad rajone vyraujanti šaka – augalininkystė.

Rajone bendroji augalininkystės produkcija sudarė 60 proc. visų pajamų, gyvulininkystės – 29 proc., likusi dalis – 11 proc. tenka paslaugų pajamoms. Pajamų iš miškininkystės, agroturizmo ir panašios veiklos mūsų rajone pagal respondentinių ūkių duomenis nebuvo gauta.

Bendrosios produkcijos struktūra ūkyje 2013 m., %

Apie ūkių ekonominį gyvybingumą

Mokslininkai atlieka daug tyrimų ūkių ekonominiam gyvybingumui vertinti. Kas tai yra? Ekonominis gyvybingumas – tai esamos ūkio būklės įvertinimas, kurio pagrindu nustatomos ūkio ateities perspektyvos. Ekonominio gyvybingumo nustatymas atskleidžia ūkio tinkamumą pretenduojant į Europos Sąjungos programų paramą, kuri suteikia ūkiui galimybes toliau konkurencingai ir užtikrintai dalyvauti rinkoje, plėsti savo verslą.

Remiantis respondentų duomenimis, Jurbarko rajone nustatyti ūkių pagrindiniai ekonominio gyvybingumo rodikliai, atskleidžiantys vidutinius rajono 2013 m. veiklos rezultatus ir suteikiantys galimybę juos palyginti su respublikos 2012 m. vidurkiu (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Ekonominio gyvybingumo rodiklių palyginimas

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kiek turto įmonė yra įsigijusi savo lėšomis. Kaip matyti, rodiklis yra gana aukštas – 95,99 proc., net 9,03 proc. daugiau nei respublikos vidurkis. Vadinasi mūsų rajono ūkiai yra pakankamai stabilūs.

Finansinę riziką parodo bendrojo įsiskolinimo rodiklis. Kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika, nes tuo didesnė turto dalis finansuojama skolomis. 2013 m. Jurbarko r. bendrojo įsiskolinimo rodiklis buvo lygus 0,04.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Mūsų rajono ūkiuose šis rodiklis labai aukštas. Tai rodo, kad ūkiai bet kada gali atsiskaityti už trumpalaikius kreditus, patrauklūs kreditoriams.

Grynasis pelningumas rodo, kiek vienam pardavimų litui tenka grynojo pelno. Čia situacija yra bloga. Nulinė rodiklio reikšmė reiškia blogą situaciją kainodaroje, t. y. negalėjimą kontroliuoti ūkio išlaidų. Finansinė padėtis laikoma normalia, kai grynasis pelningumas lygus 1.

Kaip efektyviai valdomas ūkio turtas, matyti iš turto apyvartumo rodiklio. 2013 m. šio rodiklio reikšmė Jurbarko r. buvo lygi 0,21 proc., t. y. 0,06 punkto mažesnis nei respublikos vidurkis.

Ūkininkai gavo įvairias subsidijas, t. y. tiesioginės išmokos už pasėlius, kvotinį pieną, skerdimą, ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse, ekologinį ūkininkavimą ir kt. Tai didelė parama žemdirbiams. Subsidijos sudarė kiek mažiau nei 20 proc. visų ūkio pajamų dalies. Panaši situacija visoje šalyje. Reikia pastebėti, kad gautos subsidijos teigiamai veikė ir ūkių ekonominį gyvybingumą.

Atlikus Jurbarko r. respondentinių ūkių analizę, matyti, kad rajono ūkininkų ūkių rodikliai atitiko Lietuvos vidurkių rodiklius. Sėkmingam ūkininkavimui respondentai turi patys pasirinkti tinkamą valdymo strategiją, gerinti žemės ūkio veiklos rezultatus, užtikrinti ūkio pajamas ne tik sau, bet ir ateities kartoms.

Parengta pagal Jurbarko rajono respondentinių ūkių analizę.