Jurbarko r. ūkių 2022 m. statistinių duomenų apžvalga

Viktorija Radavičiūtė-Domeikienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro ekonomikos konsultantė

2023-09-14

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Jurbarko r. respondentinių ūkių analizei buvo atrinkta 52 prekinių ūkių, respondentinių ūkių duomenis surinko 6 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantės.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra žemės ūkio valdų pajamų ir bendros žemės ūkio politikos poveikio vertinimo priemonė. Remiantis nacionaliniais tyrimais, ŪADT yra vienintelis suderintų mikroekonominių duomenų šaltinis, kitaip tariant, apskaitos principai visose šalyse yra vienodi. Ūkiai atrenkami dalyvauti tyrime pagal kiekvieno Europos Sąjungos regiono lygiu parengtus atrankos planus.

Būtina paaiškinti, kad Lietuvos respondentiniai ūkininkų ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Pateikiami statistiniai duomenys leidžia palyginti įvairių ūkininkų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, o pateiktos apibendrintos išvados priveda prie atitinkamų žemės ūkio politikos sprendimų priėmimo.

Apibendrinti Jurbarko r. respondentinių ūkių duomenys

Jurbarko r. respondentinių ūkių analizei buvo atrinkta 52 prekinių ūkių, respondentinių ūkių duomenis surinko 6 konsultantės.

Apklausoje vyravo pienininkystės ūkiai (19), kurie dalyvių imtyje užima 36,54 proc. augalininkystės ūkiai sudarė 28,85 proc. (15), mišrių ūkių iš viso buvo 16 ir sudarė 30,77 proc., o 2 ūkiai užsiėmė kita gyvulininkyste (ne pieno gamyba).

Jurbarko rajone iki šiol vyravo nedideli šeimos ūkiai, tačiau pastebima ūkių stambėjimo tendencija, kai smulkūs ūkiai išnyksta, o jų žemių plotus prisijungia stambesni ūkininkai. Populiariausi auginti žemės ūkio augalai: žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai, vasariniai ir žieminiai miežiai.

1 pav. Jurbarko r. ūkių vidutinis derlingumas 2020–2022 m., t/ha

2020–2022 m. laikotarpiu Jurbarko r. ūkininkams derlingiausi buvo 2020 m. Lyginant 2022 m. su 2020, didžiausias derlingumo praradimo pokytisauginant žieminius miežius – net 38,65 proc. Atitinkamai vasarinių miežių derlingumas, lyginant 2022 m. su 2020 m., sumažėjo 26,08 proc., vasarinių kviečių – 27,73 proc., žieminių rapsų – 24,63 proc., žieminių kviečių – 22,39 proc.

Reikia paminėti, kad 2020 m. buvo rekordiniai, kada visoje Lietuvoje gauti vieni didžiausių javų derliai, o 2022 m. užsitęsęs šaltas pavasaris, vėliau sausros ir liūtys turėjo reikšmingos įtakos derlingumo rodiklio kritimui.

Jurbarko rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, pienininkystės ūkių skaičius mažėja. Tačiau analizuojant 2020–2022 m. laikotarpį Jurbarko r. ūkiai kasmet didina pieno primilžius. Tokia pat tendencija matoma ir visoje Lietuvoje.

2 pav. Jurbarko r. ūkių karvių produktyvumo pokytis 2020–2022 m.

Lyginant 2021 m. su 2020, vidutinis karvių primilžis tonomis didėjo 2,22 proc., o kitais metais dar padidėjo 15,43 proc. Lyginant 2022 m. Lietuvos ir Jurbarko r. ūkius, primilžio rodiklis nagrinėjamame rajone 5,08 proc. aukštesnis. Galima daryti prielaidą, kad Jurbarko r. nyksta tie ūkiai, kurie turėdavo iki 10 melžiamų karvių, o šių ūkių karvės nepasižymėdavo aukštu produktyvu, kadangi buvo orientuotuotos į natūrinį ūkininkavimą. Tie pienininkystės ūkiai, kurie laiko 20 ir daugiau melžiamų karvių, daugiau investuoja į visaverčio karvių pašaro raciono užtikrinimą, reprodukcines savybes, o tuo pačiu ir į didesnį primilžį.

Kokie ūkių finasiniai rodikliai?

Visiems ūkiams, vykdantiems aktyvią produkcijos gamybą, svarbu užsitikrinti pakankamas pajamas iš veiklos taip, kad jos padengtų ūkio veiklos sąnaudas. Nagrinėjant ūkių finansinius rodiklius, galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti sprendimus ir numatyti tolesnes ūkio plėtros tendencijas.

1 lentelė. Jurbarko r. ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis rodikliai 2020–2022 m. pagal vykdomą žemės ūkio sektorių, koef.

Grynasis pelningumas atspindi, kiek lieka grynojo pelno nuo pardavimo pajamų. Analizuojant 2020 –2022 m. grynojo pelningumo rodiklį Jurbarko rajone, matyti, kad jis išaugo 0,02 proc. punkto. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis gerokai mažesnis. Taip yra todėl, kad iš grynojo pelno eliminuojamos tiesioginės išmokos. 2022 m. šis rodiklis, lyginant su 2020 m., išaugo 0,09 proc.

Įdomu paanalizuoti, kokie grynojo pelningumo rodikliai ir jų pokyčiai skirtinguose žemės ūkio sektoriuose. Jurbarko r. augalininkystės ūkiuose grynojo pelningumo rodiklis nuo 2020 iki 2022 m. išaugo 0,04 proc. Tačiau grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis sumažėjo 0,07 proc. Vadinasi augalininkystės ūkiai stipriai priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Analizuojant gyvulininkystės ūkius, matyti, kad abu pelningumo rodikliai per 2020–2022 m. laikotarpį augo: grynojo pelningumo rodiklis padidėjo 0,07 proc., o grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, paaugo net 0,4 proc.

Panaši tendencija ir ūkiuose, vykdžiusiuose mišrią veiklą: grynojo pelningumo rodiklis per 2020– 2022 m. padidėjo 0,06 proc., o grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, paaugo 0,14 proc.

Pelningumo rodiklių didėjimą galėjo lemti pardavimo apimčių arba kainų didėjimas, taip pat ūkių gebėjimas optimizuoti pastoviąsias sąnaudas, ekonomikos augimas šalyje. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad visi Jurbarko r. ūkiai yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų, jos skatina ūkius investuoti į inovacijas ir esant net blogesnėms klimatinėms sąlygoms, kai gaunamas mažesnis derlius, arba esant gyvulių ar pieno supirkimo kainų kritimui, šios išmokos leidžia stabilizuoti veiklą, ir ūkiams netapti nuostolingais.