Spalio 22 d., antradienis | 24
Jurbarko r. respondentinių ūkių 2023 m. veiklos apžvalga
Viktorija Radavičiūtė-Domeikienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro ekonomikos konsultantė
2024-10-09
© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika yra didžiausių ES išlaidų sritis, kurios subsidijų pavidalu skiriamos gamybai ar kaimo plėtrai, todėl labai svarbūs kiekvienos šalies ūkių apskaitos duomenys.
Informacija surenkama ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai formuoti ir įgyvendinti. Ji teikia duomenis apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją žemės ūkyje.Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbtina.
Analizuoti Jurbarko r. ūkių duomenys
Jurbarko r. respondentinių ūkių analizei atlikti buvo apklausti 49 ūkiai, iš jų daugiausiai buvo javininkystės ūkių (18), kurie sudarė 36,73 proc., apklausta 16 pienininkystės ūkių, kurie dalyvių imtyje užimė 32,65 proc., mišrūs ūkiai sudarė 26,53 proc., na o likusieji 2 ūkiai sudarė mažą imtį tyrime – po vieną respondentą sodininką ir daržininką.
Jurbarko rajone kelerius metus stebima tendencija, kad ūkininkai atsisako pieninės galvijininkystės ir pereina į tradicinių javų auginimo verslą. Dažniausiai auginami žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai, vasariniai miežiai, pupos, žirniai.
1 lentelėje pateiktas Jurbarko rajono ūkiuose augintų augalų vidutinis derlingumas 2021–2023 m. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, žieminių kviečių derlingumas nuo 2021 iki 2023 m. išaugo 7 proc., vasarinių kviečių derlingumas per laikotarpį padidėjo 5,37 proc. Vasarinių miežių derlingumas taip pat didėjo, jis nuo 2021 m. iki 2023 m. ūgtelėjo 4,09 proc. Daugiausiai augo pupų derlingumas – 40,49 proc. per nagrinėjamą laikotarpį, arba papildomai 0,83 t iš hektaro. Žirnių derlingumas, lyginant 2023 su 2021 m., didėjo 7,36 proc.
1 lentelė. Jurbarko rajono ūkių vidutinis derlingumas 2021–2023 m., t/ha
Tik žieminių rapsų derlingumas 2023 m. gerokai mažesnis nei 2021 m., tai yra 0,26 t iš hektaro arba 7,62 proc. nuosmukis. Lentelėje pateikti ir vidutiniai 2023 m. tradicinių javų derlingumo rodikliai, pasiekti Lietuvoje. Jie artimi rajono vidurkiui. Apibendrinus galima teigti, kad derlingiausi metai Jurbarko rajone buvo 2023 m., kadangi nebuvo stichinių reiškinių, pasėlių nealinimo rudeninės liūtys ar ekstremalios derliui pražūtingos sausros.
Kalbant apie gyvulininkystę, galima daryti išvadą, kad Jurbarko rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nemažai pieno ūkių pasirenka augalininkystę arba visai pasitraukia iš žemės ūkio veiklos.
Nagrinėjant 2021–2023 m. laikotarpį, pastebėta, kad Jurbarko rajone karvių primilžis padidėjo 7,39 proc.
1 pav. Karvių produktyvumo pokytis 2021–2023 m. lyginant Jurbarko rajone, Tauragės apskrityje, Lietuvos Respublikoje, t
Įdomu palyginti Jurbarko rajono primilžį apskrities ir visos Respublikos lygmeniu. Pagal turimus 2023 m. duomenis matyti, kad Tauragės apskrities ūkininkų karvių produktyvumas net 9,31 proc. didesnis. Bendrai lyginant 2023 m. Jurbarko rajono ir Lietuvos respondentinių ūkių karvių produktyvumo rodiklį, jis mažesnis 1,79 proc. Jurbarko rajonas, atsižvelgiant į pienininkystės ūkių mažėjimą, daugiau orientuojasi į augalininkystės produkcijos gamybą, o Tauragės apskrityje nuo senų laikų vyrauja gilios pieninės galvininkystės puoselėjimo tradicijos, ypač stiprūs Šilalės ir Tauragės rajonai, kuriose nemažai plotų paskirta ne dirbamai žemei, o gyvulių ganykloms ir natūralioms pievoms.
Ūkių ekonominiai rodikliai
Vieni iš svarbiausių rodiklių, nurodančių ūkio veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą, yra grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai, kurie atskleidžia, kaip efektyviai ūkiai geba generuoti pajamas, kad padengtų ūkio veiklos sąnaudas.
2 lentelė. Jurbarko rajono ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis rodikliai 2021–2023 m. pagal vykdomą žemės ūkio sektorių, koef.
Lyginant 2021–2023 m. grynojo pelningumo rodiklį, matyti, kad Jurbarko rajone jis sumažėjo net 0,22 proc. punkto. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis gerokai mažesnis. Taip yra todėl, kad į grynąjį pelną šiuo atveju neįtraukiamos gaunamos išmokos už deklaruojamus pasėlius, gyvulius ir kitos tiesioginės išmokos. 2023 m. šis rodiklis, lyginant su 2021 m., sumažėjo 0,24 proc. Tokiu atveju, galime daryti išvadą, kad 2023 m., jeigu ne tiesioginės išmokos, nemažai ūkių veiklą būtų vykdę nuostolingai.
Situacija skirtinguose žemės ūkio sektoriuose yra panaši. Jurbarko rajono augalininkystės ūkiuose grynojo pelningumo rodiklis nuo 2021 iki 2023 m. sumažėjo 0,14 proc. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis sumažėjo 0,18 proc.
Analizuojant gyvulininkystės ūkius matyti, kad abu pelningumo rodikliai per 2023–2021 m. laikotarpį sumažėjo ne mažiau kaip 0,3 proc. Ūkiai, vykdę mišrią veiklą buvo pelningi. Grynojo pelningumo rodiklis 2023 m. siekė 0,22 proc., tačiau grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis nuo 2021 iki 2023 m. sumažėjo 0,22 proc.
Kas lėmė tokias tendencijas, jeigu bendrai ūkių augalininkystės produkcijos derlingumai augo? Ne paslaptis, kad 2022 m. rudenį ir 2023 m. pavasarį ekstremaliai išaugo trąšų ir augalų apsaugos priemonių kainos, taip pat ūkininkai visas prekes, reikalingas veiklai, statybines medžiagas, atsargines dalis pirko gerokai brangiau, ženkliai augo ir paslaugų kainos, tačiau vis dėlto lemiantis veiksnys, kurio ūkininkai negalėjo numatyti ir net negelbėjo geras derlius, buvo stipriai išaugusios trąšų kainos rinkoje. Tai turėjo įtakos ir augalininkystės, ir gyvulininkystės, ir mišrių ūkių veiklos rezultatams, auginamos produkcijos ir pašarų savikainai. Nemažai ūkių, ypač smulkiųjų, yra priklausomi nuo subsidijų ir tik jų dėka gali stabilizuoti veiklos rezultatus ir nebūti nuostolingi.
