Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Jurbarko r. respondentinių ūkių 2017 m. ekonominių duomenų apžvalga
Ramutė Mockevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro ekonomikos konsultantė
2018-10-22
© LŽŪKT nuotr.
Jurbarko r. respondentinių ūkių 2017 m. ekonominei apžvalgai atlikti parinkti 202 rajono ūkiai. Ūkininkai yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau – LŽŪKT) Jurbarko r. biuro klientai. Lietuvos vidurkiui palyginti imti 5227 visos Lietuvos ūkiai, kurie yra LŽŪKT klientai.
Ūkio apskaitos duomenų tinklo respondentai – tai vidutiniai ir stambūs Jurbarko r. ūkiai, kurių didžioji dauguma verčiasi augalininkyste arba yra mišrūs. Dauguma šių ūkių 2017 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,33 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,38).
Šioje apžvalgoje stengtasi pateikti skirtumus tarp ūkių specializacijos – apibendrinti atskirų specializacijų pelningumo rodikliai. Pateiktoje diagramoje palygintas augalininkystės, mišrių ūkių ir pieno ūkių pelningumas.
Dalis rajono teritorijos 2017 m. labai nukentėjo nuo liūčių, todėl užaugintas derlius kai kur liko nenuimtas ir tai lėmė vidutinį derlingumą, taip pat augalininkystės bei mišrių ūkių pelningumą. Tuo metu specializuoti pienininkystės ūkiai praėjusiais metais dirbo pelningiausiai.
Ūkiai ekonomiškai priklauso nuo tiesioginių išmokų
Atmetus dotacijas, susijusias su pajamomis, vidutinis Jurbarko r. ūkių pelningumas buvo tik 0,08 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,05). Palyginus augalininkystės, mišrių ūkių ir pieno ūkių rodiklius, matyti, kad ūkiai ekonomiškai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų.
Dalis ūkių, negaudami dotacijų, dirbtų nuostolingai (2017 m. tokie buvo augalininkystės ūkiai, nukentėję nuo liūčių).
Lygintas pelningumo rodiklis
Didesni ūkiai yra sukaupę nemažai turto, todėl įdomus yra turto pelningumo rodiklis, kuris rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas į turtą investuotas euras. Jurbarko r. šis rodiklis vidutiniškai 0,17 (panašus ir Lietuvos vidurkis – 0,16), tai yra, vienas į turtą investuotas euras rajono ūkiuose uždirbo 17 centų grynojo pelno. Diagramoje lyginamas augalininkystės, mišrių ir pieno ūkių turto pelningumas.
Didžiausias pajamas Jurbarko r. ūkiai gauna iš augalininkystės produkcijos gamybos, o pieno ūkių kasmet mažėja. Palyginus su aplinkiniais rajonais, kuriuose ūkininkavimo sąlygos panašios, Jurbarko r. pieno ūkių laikytojų skaičius praėjusiais metais buvo vienas iš mažiausių, o melžiamų karvių skaičius ir parduoto pieno kiekis buvo mažiausias (ŽŪIKVC duomenys):
Jurbarko r. ūkininkai, nors ir laikantys gyvulių, jei tik gali padidinti žemės plotus, stengiasi verstis ir augalininkystės produkcijos gamyba, nežiūrint į tą, kad didelį javų derlingumą gauna tik pavieniai pažangiai dirbantys augalininkystės ūkiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad optimaliausią pelningumą pasiekia mišrūs ūkiai, nes esant nepalankioms klimatinėms sąlygoms mišriuose ūkiuose galima vienos srities pelnu padengti kitos srities nuostolį.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
