Jurbarko r. respondentinių ūkių 2014 m. veiklos apžvalga

Aurida Kunciuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. ūkio apskaitos konsultantė

2015-11-15

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) padeda stebėti ūkio ekonominės ir finansinės veiklos būklę. Atrenkant ūkius, taikoma vienoda ES metodika, kuri remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, kuris apibūdina jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, kuris apibūdina jo specializaciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Analizuoti 78 Jurbarko rajono ūkio duomenys

Jurbarko rajone duomenys už 2014 m. surinkti iš 78 respondentinių ūkių. Pagal juos atlikta 2014 m. ūkių analizė ir gauti duomenys palyginti su 2013 m. ir 2012 m. ūkininkų ūkių duomenimis. Vidutinis ūkio dydis 2014 m. yra 152,27 ha žemės, 2013 m. – 84,22 ha žemės, 2012 m. – 97,63 ha žemės. Didžiausias valdomos žemės plotas 2014 m. buvo 1352,14 ha, o mažiausias – 2,85 ha. Matome, kad apklausa apėmė visų ekonominių dydžių ūkius. Jurbarko rajone vyrauja vidutiniai ir smulkūs ūkiai. Iki 50 ha žemės valdančių ūkių buvo 32 ūkiai, tai sudaro 41 proc. visų respondentinių ūkių, nuo 50–100 ha – 16 ūkių (20,5 proc.), nuo 100–300 ha – 21 ūkis (26,9 proc.), nuo 300–1000 ha – 7 ūkiai (9 proc.) ir dagiau kaip 1000 ha dirbančių – 2 ūkiai (2,6 proc.).

Augalų derlingumo palyginimas

Rajono ūkininkai augina tradicinius žemės ūkio augalus. Daugiausia 2014 m. respondentai augino kviečių, net 61 ūkis, miežių – 58 ūkiai, kvietrugių – 31 ūkis ir avižų – 20 ūkių. Mažiausiai auginta rugių – 7 ūkiuose, ir rapsų – 9 ūkiuose. Panaši tendencija vyrauja 2013 m. ir 2012 m.

Jurbarko rajono respondentiniuose ūkiuose, auginusiuose grūdinius augalus, paskutinių trejų metų derlingumas buvo labai panašus. Palankiausi buvo 2012 m., visų javų derlingumas yra didžiausias, tik rapsų 2014 m. didesnis, nei praėjusių dvejų metų derlingumas (1 pav.). Lyginant 2014 m. su 2013 m. Lietuvos vidurkiu, rajono ūkininkų ūkiuose, nors ir neženkliai, tačiau javų derlingumas, išskyrus kviečius, didesnis nei vidutinis Lietuvoje. Kviečių, rugių ir rapsų derlingumas 2013 m. mažesnis nei 2012 m. vidutinis Lietuvos respondentiniuose ūkiuose, tačiau kitų javų derlingumas Jurbarko rajone didesnis už 2012 m. vidutinį Lietuvos derlingumą.

1 pav. Javų derlingumas, t/ha

Daržininkystės sektoriuje geriausiai derlius užderėjo 2013 m., o lyginant 2014 m. ir 2013 m., derlius labai panašus ( 2 pav.).

2 pav. Bulvių derlingumas, t/ha

Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Vyraujančią padėtį Jurbarko r. respondentinių ūkininkų ūkių struktūroje 2014 m. užėmė pienininkystės ir mišrūs augalininkystės-pieninkystės ūkiai. Net 49 ūkininkų ūkiuose laikytos melžiamos karvės, 14 ūkių – penimos kiaulės, 27 ūkiai vertėsi tik augalininkyste. 2014 m. ūkiuose laikyta vidutiniškai 28 melžiamos karvės, net 6,74 karto daugiau, nei 2013 m. Lietuvoje, tačiau primelžta iš vienos karvės 0,09 t mažiau nei 2013 m. vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Kaip matome iš 3 pav., primilžis iš vienos karvės Jurbarko r., lyginant visus trejus metus, išlieka mažesnis, nei vidutinis primilžis Lietuvoje.

3 pav. Primilžis iš karvės, t

Gamybinės komercinės veiklos rezultatai

Gamybinis komercinis veiklos pelnas parodo ūkio finansinį rezultatą. Gamybinės komercinės veiklos rezultatas Jurbarko r. respondentiniuose ūkiuose atspindėjo bendrosios produkcijos padidėjimą 2,26 karto. Jeigu gamybinės komercinės veiklos pelnas 2014 m. buvo 108427 Lt, tai 2013 m. – 47875 Lt, o 2012 m. veiklos pelnas – 107770 Lt. 2014 m. nuostolingai dirbo 29 rajono ūkiai, 2013 m. nuostolio patyrė net 37 rajono ūkininkų ūkiai, o 2012 m. – 21 ūkininko ūkis.

Kintamos išlaidos 2014 m. vienam ūkiui rajone sudarė vidutiniškai 174844 Lt, tai 1,4 karto daugiau nei 2013 m. ir 1,14 karto daugiau nei 2012 metais.

Pastovios išlaidos 2014 m. vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 129917 Lt, tai 1,82 karto daugiau nei 2013 m. ir 1,63 karto daugiau nei 2012 metais.

Bendroji produkcija litais vienam respondentiniam ūkiui už 2014 m. sudarė vidutiniškai 472011 Lt, 2013 m. – 294058 Lt ir 2012 m. – 393457 Lt. 4 pav. pavaizduota trejų metų ūkininkų ūkių bendrosios produkcijos struktūra.

4 pav. Bendroji produkcija, proc.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Skaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklius, įvertinta Jurbarko r. respondentinių ūkių finansinė ir ekonominė būklė. 5 pav. pateikiami trejų paskutinių metų veiklos efektyvumo rodikliai. Matome, kad ženkliau pakito tik bendrasis mokumo rodiklis ir nežymiai didėjo subsidijų gamybos dalis pajamose.

5 pav. Jurbarko r. veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. Tai vienas pagrindinių rodiklių kreditoriams stebint ir vertinant riziką. 2014 m. šis rodiklis sumažėjo 8,06 proc., lyginant su 2013 m., ir 5,87 proc. palyginti su 2012 m., tačiau visais metais išliko didesnis, nei vidutinis rodiklis Lietuvoje. Rajone ūkiai stabilūs, daug turto įsigyjama nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis.

Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Jurbarko r. ši reikšmė 2014 m. buvo 0,12, vidutiniškai 2013 m. Lietuvoje – 0,15. Lygindami su praėjusiais metais, matome, kad ši reikšmė padidėjo net 3 kartus, o su 2012 m. – 2 kartus. Vidutiniškai Lietuvoje 2012 m. rodiklio reikšmė – 0,13, o 2011 m. vidutinis rodiklis Lietuvoje – 0,12. Pastaraisiais metais, kaip ir 2011 m., daugiau ūkininkų ūkių, įsigydami turto, pasinaudojo skolintomis lėšomis.

Bendrasis mokumo koeficientas rajone 2014 m. yra 28,68. Vidutinio 2013 m. Lietuvoje rodiklio reikšmė – 4,37. Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis sumažėjo net 2,26 karto, o su 2012 m. – 2,7 karto. Visgi šis rodiklis, lyginant su vidutiniu Lietuvoje, išlieka labai aukštas. Tai rodo, kad rajono ūkiai bet kada pajėgūs padengti turimus trumpalaikius įsipareigojimus.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kad Jurbarko r. respondentai nesugeba efektingai kontroliuoti ūkio išlaidų ir reikia daugiau pardavimo pajamų, siekiant uždirbti tą patį pelną. Šiam rodikliui daugiausiai įtakos turi ekonominė padėtis. Ekonomikai augant, jis gerėja, o smunkant – prastėja. Rodiklio reikšmė 2014 m. – 0,02, kai 2013 m. Lietuvoje vidutinis bendrojo pelningumo rodiklis buvo 0,06. 2013 m. Jurbarko r. reikšmė lygi 0. Situacija bloga, kadangi finansinė padėtis laikoma normalia, kai grynasis pelningumas lygus 1. Vidutinis 2012 m. rodiklis Lietuvoje – 0,19, o rajono 2012 m. grynojo pelningumo rodiklis – 0,09 ir skiriasi 0,03 punktais nuo 2011 m. vidutinio rodiklio reikšmės Lietuvoje.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kad 2014 m. Jurbarko r. respondentiniuose ūkiuose, vienas turto litas sukūrė vidutiniškai 0,24 Lt pajamų. Lietuvoje 2013 m. vienas turto litas uždirbo vidutiniškai 0,31 Lt pajamų. Panaši turto apyvartumo rodiklio reikšmė rajone ir 2013 m. bei 2012 metais. Lietuvoje 2012 m. rodiklis buvo vidutiniškai 0,27, o 2011 m. vidutinis turto apyvartumo rodiklis – 0,21. Tiek rajono, tiek visos Lietuvos situacija nėra labai gera. Ekonomikos sektorius lemia, kad pagamintos produkcijos realizavimo galimybės nėra geros. Turto apyvartumo rodiklis visais metais išlieka žemas.

Subsidijų gamybai dalis pajamose nuo 2012 m. iki 2014 m. padidėjo 23 procentais. Matome, kad ūkių pajamos labai priklauso nuo jų palaikymo subsidijomis. Tai didelė parama žemdirbiams, be jos būtų kur kas sunkiau verstis. Panaši situacija ir kituose Lietuvos rajonuose.

Visi surinkti 78 ūkininkų ūkių duomenys konfidencialūs, skelbiami ir analizuojami tik sugrupuoti duomenys, kurie parodo ne konkretaus ūkio, o vidutinius rajono ūkių rezultatus.