Jurbarko r. 2021 m. respondentinių ūkių duomenų rezultatai

Viktorija Radavičiūtė-Domeikienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2022-08-24

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., LŽŪKT
Žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimų pagrindu formuojamas ūkių apskaitos duomenų tinklas (toliau – ŪADT), kurio paskirtis – kasmet kaupti ir teikti ŪADT duomenis į Europos Komisijos unifikuotą sistemą, o apibendrintus tyrimų rezultatus naudoti šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti. KokieJurbarko r. 2021 m. respondentinių ūkių duomenų rezultatai?

Būtina paminėti, kad respondentiniai ūkiai atrenkami taip, kad reprezentuotų šalies žemės ūkio veiklos subjektų visumą pagal ES nustatytus kriterijus, ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį. Respondentiniai ūkiai tyrime dalyvauja savanoriškai, pateikiant tik apibendrintus surinktų duomenų rezultatus. Pavienių respondentinių ūkių duomenys yra konfidencialūs.

Jurbarko r. 2021 m. respondentinių ūkių duomenų rezultatai

Jurbarko rajono respondentinių ūkių analizei atlikti buvo atrinkti 48 prekiniai ūkiai.

1 pav. Jurbarko r. respondentinių ūkių pasiskirstymas 2021 m.

Pagal vykdomą veiklą net 52,08 proc. apklaustų respondentinių ūkių buvo gyvulininkystės, 27,08 proc. – augalininkystės, o likę 20,84 proc. – mišrūs ūkiai. Jurbarko r. daugiausiai vyrauja smulkūs šeimos ūkiai. Daugiausiai auginami kviečiai, miežiai, rapsai, ankštinės kultūros, bulvės.

2 pav. Jurbarko r. ūkių vidutinis derlingumas 2019–2021 m., t/ha

Analizuojant 2019–2021 m. javų derlingumą Jurbarko r. pastebėta, kad derlingiausi rajone buvę 2020 m. Tai pasakytina apie visas analizuotas kultūras. Kai kurių kultūrų, tokių kaip žieminiai kviečiai ir miežiai, 2021 m. derlingumas viršijo 2020 m. lygį, o vasarinių kviečių ir miežių netgi buvo mažesnis nei 2020 m. Tokių svyravimų pagrindinė priežastis – klimatinės oro sąlygos. 2020 m. buvo ypač palankūs vykdyti augalininkystės veiklą, o 2021 m. pasėlius niokojo stichinė sausra ir pasireiškusios audros bei liūtys su kruša.

Kaip tarpusavyje koreliavo Jurbarko r. ūkių primilžis iš vienos karvės ir vidutinis laikomų karvių skaičius 2019–2021 m.?

3 pav. Jurbarko r. ūkių primelžto iš vienos karvės ir vidutinio karvių skaičiaus kaita 2019–2021 m.

Lyginant 2021 m. su 2019 m. vidutinis laikomų karvių skaičius didėjo 9,09 proc., arba vidutiniškai 2,37 karve, taip pat nagrinėjamu laikotarpiu primilžis iš vienos karvės paaugo 13,28 proc., arba 0,36 t. Būtina paminėti, kad Jurbarko r. gyvulininkystės ūkiai linkę stambėti, o mažų ūkių, laikančių iki10 karvių, skaičius mažėja. Tokia tendencija pastebima daugelyje mūsų šalies regionų. Tai lemia ir primilžio didėjimą, kadangi didesni, į pieno gamybą orientuoti ūkiai, daugiau dėmesio skiria karvių produktyvumui ir gyvulių gerovei.

Analizuojant Jurbarko r. ūkius pagal žemės ūkio šakas, reprezentatyvūs yra finansiniai rodikliai, tokie kaip pardavimų savikainos dalis pardavimo pajamose, kurie nurodo uždirbamo pelno ar nuostolių dalį, kurią uždirba ūkiai vertinant rezultatą be tiesioginių išmokų įtakos.

4 pav. Jurbarko r. ūkių pardavimų savikainos dalis pardavimo pajamose 2019–2021 m., Eur

Palyginus 2021 m. su 2019 m. matyti, kad augalininkystės ūkiuose pardavimų savikainos dalis pardavimo pajamose sumažėjo 0,03 Eur. Tai reiškia, kad ūkiai 2021 m. vidutiniškai uždirbo 0,03 Eur daugiau pelno nei 2019 m.

Analizuojant gyvulininkystės ūkius pastebėta, kad 2019 m. pardavimų savikaina viename eure sudarė 0,84 Eur, o jau 2021 m. ji išaugo iki 0,90 Eur. Analogiškai savikainos augimas pardavimo pajamose 2019–2021 m. matyti ir mišriuose ūkiuose: nuo 0,72 Eur iki 0,79 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad būtent gyvulininkystės ūkiuose nagrinėjamas finansinis rodiklis auga palaipsniui ir artėja prie 1. Tai rodo, kad ūkiai artėja prie finansinės situacijos, kai patiriama tiek gamybinių išlaidų, kiek uždirbama pardavimo pajamų. Tokia situacija susiklosto ūkiuose, kurie pelną dažniausiai uždirba iš tiesioginių išmokų.

Išsamiau analizuojant Jurbarko rajono ūkių finansinę būklę, bendrą ūkių įsiskolinimo lygį parado skolos rodiklis. Šio rodiklio analizė leidžia labiau įvertinti ūkių rizikingumą bei daryti tam tikras prielaidas apie galimą skolos rodiklio sąsajas su pardavimų savikainos dalies pardavimo pajamose rodikliu.

Jurbarko r. ūkių skolos rodikio kaita 2019–2021 m.
Iš pateiktos lentelės duomenų galima teigti, kad augalininkystės ūkiuose 2021 m., lyginant su 2019 m., skolos rodiklis išliko stabilus, o gyvulininkystės ir mišriuose ūkiuose skolos rodiklis nuo 2019 m. iki 2021 m. sumažėjo 0,02 proc. Vadinasi, analizuotuose ūkiuose mažėja skolintos lėšos, o žema rodiklio reikšmė rodo, kad ūkiaibeveik arba visai neišnaudoja galimybės finansuotis skolintomis lėšomis.

Apibendrinant galima būtų daryti išvadą, jog tokias finansavimo strategijas ūkiai pasirenka bijodami rizikuoti, o taip pat dėl žemo ūkio veiklos efektyvumo – tą patvirtina nagrinėtas pardavimų savikainos pardavimo pajamose rodiklis.