Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Joniškio rajono ūkių duomenų analizė
Sandra Jakštaitė
LŽŪKT Joniškio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas
2021-09-28
© LŽŪKT nuotr.
LŽŪKT Joniškio r. biuro konsultantės 2021 m. į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) pateikė 35 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais. Ši informacija pateikta remiantis apskaitos duomenimis. Atlikus ūkių duomenų analizę, Joniškio rajono duomenys lyginami su šalies respondentinių ūkių vidutinėmis reikšmėmis.
Kadangi Joniškio rajone žemės derlingos, vyrauja augalininkystės ūkiai, tarp respondentinių 32 augalininkystės ir 3 mišrūs. Mišriuose ūkiuose vyravo melžiamos karvės.
Vienas iš pagrindinių ūkio ekonominės analizės gamybinės veiklos rodiklių – augalų derlingumas.
1 pav. Vidutinis Joniškio r. augalų derlingumas, t/h
Joniškio r. augalų derlingumas analizuojamu 2018–2020 m. laikotarpiu didėjo. Tai lėmė padidėję respondentų žemės ūkio naudmenų plotai ir palankesnės gamtinės sąlygos. Lyginant 2020 su 2019 m., derlingumas daugiausiai didėjo: žieminių miežių – 68,45 proc., pupų – 65,86 proc. ir žieminių kviečių – 37,03 proc., žirnių derlingumas sumažėjo 2,97 proc.
Joniškio r. derlingumo didėjimo tendenciją analizuojamu laikotarpiu lėmė tinkamos augalų auginimo technologijos, buvo puikios dirvožemio ir meteorologinės sąlygos skirtingiems augalams. Potencialus augalų derlingumas didėja, kylant žemdirbystės lygiui ir išvedant naujas, produktyvesnes žemės ūkio augalų veisles.
Kiekvieno respondento tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų ir skolos rodikliai.
2 pav.Grynasis pelningumas, koef. 2018–2020 m.
Dauguma respondentinių ūkių analizuojamu 2018–2020 m. laikotarpiu vykdė veiklą pelningai ir stabiliai, bet nepasiekė Lietuvos vidurkio. Palyginus 2020 su 2019 m., grynasis pelningumas padidėjo 48 procentais. Joniškio r. 2020 m. vienam pardavimo pajamų eurui teko 0,37 Eur grynojo pelno, kuris, palyginti su Lietuvos respondentų vidurkiu, buvo mažesnis 5,4 proc., t. y. vienam pardavimo pajamų eurui teko 0,02 Eur mažiau. Grynojo pelningumo didėjimui įtakos turėjo grynojo pelno didėjimas, kurį lėmė padidėjusios pardavimo pajamos. Grynojo pelningumo rodiklis respondentų, planuojančių gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.
3 pav. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef. 2018–2020 m.
Vienas iš svarbių ekonomikos rodiklių yra grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), kuris rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Analizuojamu 2018–2020 m. laikotarpiu Joniškio r. respondentai veiklą vykdė pelningai. Tai rodo, kad jie nepriklausomi nuo išmokų, geba uždirbti ir generuoti pelną iš tiesiogiai vykdomos veiklos, kai tuo metu didžioji respondentų dalis Lietuvoje priklausomi nuo tiesioginių išmokų.
4 pav. Skolos rodiklis, koef. 2018–2020 m.
Daugelis ūkių be skolintų lėšų negalėtų vykdyti ūkio plėtros, įsigyti naujos technikos, būtinų atsargų, apsirūpinti turtu. Skolintų lėšų naudojimas priimtinas tol, kol negresia ūkio finansiniam stabilumui. Visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Vidutinis 2020 m. skolos rodiklis Joniškio r. buvo 0,30 koef., o Lietuvoje šis rodiklis siekė vidutiniškai 0,24 koef. Analizuojant 2018–2020 m. skolos rodiklį, pastebėta, kad Joniškio r. respondentai kiekvienais metais skolinosi saikingai, įvertindami finansinę riziką ir besikeičiančias rinkos sąlygas. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, respondentai kritinės skolos rodiklio reikšmės nepasiekė ir labiau linkę veiklą vykdyti nuosavomis lėšomis.
