Europos Sąjungos (ES) Ūkių apskaitos duomenų tinklo (UADT) sistema veikia nuo 1965 metų. Tai unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ji nuolat kinta ir tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. UADT yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą. Šioje duomenų bazėje kaupiami fiziniai duomenys, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių pagal rūšis, augalų derlingumą, gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai – apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.
Lietuvoje Ūkių apskaitos duomenų tinklas veikia nuo 1996 metų. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mūsų šalies ŪADT duomenys siunčiami į Europos Komisijos ŪADT bazę ir naudojami ES bendrosios politikos pokyčiams stebėti. Kadangi bendrosios žemės ūkio politikos plėtra reikalauja objektyvios ir visapusiškos informacijos apie įvairių kategorijų ūkių pajamas bei jų ūkinę veiklą, remiantis ES priimtomis reglamentų nuostatomis ūkių veiklos rezultatų tyrimams atrenkami ūkiai, atsižvelgiant į du pagrindinius rodiklius: ūkio ekonominį dydį, išreiškiamą europinio dydžio vienetu (EDV) bei ūkio tipą, rodantį specializaciją.
2010 metais Joniškio rajono biuras į ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 27 ūkių duomenis. Žemės mūsų rajone derlingos, todėl daugumoje ūkių vyraujanti žemės ūkio šaka – augalininkystė.
Iš paskutinių trijų metų, 2008 metai buvo palankiausi ūkininkams: gauti didžiausi derliai ir supirkimo kainos buvo gerokai aukštesnės nei 2009 m. Kviečių derlingumas siekė 7,75 t/ha, miežių – 4,22 t/ha, rapsų – 3,46 t/ha. 2009 m. kviečių derlingumas net 35 proc. mažesnis nei 2008 metais, rapsų ir miežių atitinkamai 25 proc. ir 2 proc. mažesnis derlius. Grūdinių kultūrų derlingumo pokyčiai per paskutinius trejus metus pateikti šioje lentelėje:
Auginamų kultūrų vidutinis derlingumas, t/ha
2010 metais 10 proc. kviečių, 24 proc. miežių ir 26 proc. rapsų derlingumas buvo mažesnis nei 2009 metais. Įtaką derliaus sumažėjimui padarė šalta žiema ir staigus pavasarinis polaidis, kurio metu javai buvo silpnai įsišakniję ir lengvai pažeidžiami. Be to, birželio mėnesį buvo sausra, neužaugę grūdai pradėjo bręsti. Kviečiai, miežiai ir rapsai – tai pagrindinės kultūros, auginamos kiekviename ūkyje.
Iš atrinktų respondentinių ūkių, viename laikoma 53 melžiamos karvės, kitame – 17 karvių. Vidutinis primilžis iš 1 karvės 5926 kg pieno. Viename ūkyje laikomos 24 penimos kiaulės.
Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui rajone 2010 metais sudarė 217,63 tūkst. Lt, kai 2009 metais – 358,1 tūkst. litų, iš jų 90 proc. sudaro augalininkystės produkcija.
Atliekant 27 Joniškio rajono respondentinių ūkių analizę, matyti, kad 17 iš jų dirbo pelningai, likusieji 10 – nuostolingai. 2010 metais sumažėjo ir vidutinis bendras gamybinis pelnas, lyginant su 2008 m. – nuo 327,5 tūkst. Lt iki 110,03 tūkst. Lt. vienam ūkiui, o vidutinis gamybinės veiklos pelnas nuo 179,2 tūkst. Lt iki 31,3 tūkst. Lt. Blogesniems finansiniams ūkių rodikliams 2010 metais turėjo įtakos padidėjusios trąšų, degalų kainos bei nepastovios gamtinės sąlygos.
Vidutinis ūkio apyvartumo koeficientas 2009 m. rajone buvo 0,55, o 2010 m. – 0,46. Tai rodo, kad 1 litas turto vertės uždirbo 46 ct pajamų. Ūkininkai, gavę mažesnes pajamas iš ūkio veiklos 2009 metais, 2010 metais daugiau skolinosi iš bankų. Kreditai panaudoti apyvartinių lėšų trūkumui padengti bei žemės ūkio technikos pirkimui.
Parengta pagal Joniškio rajono 2010 metų respondentinių ūkių analizę.