Joniškio rajono respondentinių ūkių 2011 m. analizė

Birutė Skripkuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio rajono biuro ūkio apskaitos konsultantė

2012-11-25

Ūkio apskaitos duomenų tinklas – pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą, šaltinis. Tinkle kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas bei ekonominiai – apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama, turtas). Pateikiame Joniškio rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizę.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, nuolat stebima žemės ūkio padėtis – ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Šią informaciją padeda surinkti Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) atsakinga už darbą su ūkininkais, respondentinių ūkių atranką pagal pateiktas rekomendacijas, apskaitos tvarkymą bei duomenų apie ūkininkų ūkių gamybinę ir finansinę veiklą surinkimą. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Iš LŽŪKT gautus duomenis sistemina Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) mokslininkai.

Jau 16 m. LAEI susistemintus atrinktų ūkių veiklos duomenis pateikia į ŪADT tinklą bei kasmet išleidžia leidinį apie ūkių veiklos rezultatus.

Joniškio rajono biuras 2012 m. į ŪADT tinklą pateikė 22 respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos duomenys už 2011 metus. Ši informacija pateikta vadovaujantis apskaitos duomenimis, kurie gauti iš ūkininkų apklausos anketų.

Žemės rajone derlingos, todėl daugumoje ūkių vyraujanti žemės ūkio šaka – augalininkystė. Respondentinių ūkių vidutinis bendras valdomos žemės plotas Joniškio rajone buvo 200,57 ha, didžiausias žemės plotas siekė 564,37 ha, mažiausias – vos 16,99 ha.

Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Kviečių derlingumas 2011 m. buvo 14 proc. mažesnis nei 2010 metais ir 23 proc. mažesnis negu 2009 m. Miežių derlingumas 2011 m. padidėjo 18 proc., o palyginti su 2009 m. – 9 proc. mažesnis. Rapsų derlius išaugo 22 proc., o palyginti su 2009 m., sumažėjo 9 procentais. Joniškio rajone auginamų žemės ūkio augalų derlingumas 2011 m. buvo didesnis už 2010 m. Lietuvos vidurkį, pavyzdžiui, kviečių prikulta 5 proc. daugiau, miežių – 37 proc., rapsų – 19 procentų.

Bendroji produkcija vienam augalininkystės ūkiui sudarė 477,44 tūkst. Lt, o bendrasis gamybinis pelnas vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 280,14 tūkst. Lt.

Siekiant išsaugoti konfidencialią, informaciją apie ūkyje turimą turtą kiekvienam respondentui buvo paruošta atskira „Ūkio veiklos efektyvumo ataskaita“.

Kapitalo pakankamumo rodiklis – kiek turto ūkis yra įsigijęs nuosavomis lėšomis. Rajone šis rodiklis – 74,70 proc., o bendras 2010 m. Lietuvos rodiklis – 88,31 proc. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnis ūkio stabilumas.

2010 m. Lietuvos ūkininkų pajamų dalyje subsidijos sudarė vidutiniškai 28,14 proc., o Joniškio rajono respondentiniuose ūkiuose 2011 m. subsidijos sudarė 21,65 proc. pajamų. Matome, kad subsidijų rajono ūkininkai gauna mažiau nei Lietuvos vidurkis.

Bendrojo mokumo koeficientas parodė, kad 7 respondentiniai ūkiai yra patrauklūs kreditoriams, sugebantys trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, o 2 respondentiniai ūkiai negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas – turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. 2011 m. rajono respondentiniuose ūkiuose koeficientas vidutiniškai siekia 0,25, 2010 m. Lietuvos vidurkis – 0,12. Rajono ūkininkai nevengia skolintis iš bankų ir 2012 metais. Kreditai panaudoti apyvartinių lėšų trūkumui dengti ir žemės ūkio technikai įsigyti.

Bendrojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška parodė, kiek vienam pardavimų litui tenka bendrojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). 19 respondentinių ūkių rodiklio reikšmė žemesnė nei 0,5. Tai rodo, kad yra problemų rengiant ūkių kainodarą, ne itin sugebama kontroliuoti gamybos išlaidų.

Turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Joniškio rajono respodentinių ūkių rodiklis 2011 m. buvo 0,34. Tai rodo, kad 1 litas turto vertės uždirbo 34 ct pajamų, kai 2010 m. Lietuvos vidurkis buvo 0,22. Matome, kad rajono ūkiai efektyviai valdo turimą turtą.