Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Joniškio rajono 2016 m. respondentinių ūkių analizė
Eglė Butienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2017-11-28
Europos Sąjungos (ES) Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia nuo 1965 metų. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už duomenų surinkimą bei apdorojimą.
Pagal susitarimą su Europos Komisija į šalies ŪADT įtraukiami ūkiai, kurių ekonominis dydis ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur. Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies rajonų, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.
ŪADT yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sferoje efektyvumą. Jame kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.
Analizuoti Joniškio r. respondentinių ūkių duomenys
Joniškio rajone į ŪADT pateikti 31 ūkio duomenys. Iš surinktų duomenų matyti, kad pagal žemės plotą Joniškio r. respondentiniai ūkiai didesni nei vidutiniai. Vidutinis vieno ūkio dydis – 135,89 ha, kai tuo tarpu 2016 m. Lietuvoje – 42,40 hektaro. Analizuotų ūkių dydis – nuo 14,99 iki 577,01 hektaro.
Remiantis 2016 m. Joniškio r. respondentinių ūkių analizės duomenimis, daugiausia auginta žieminių kviečių, vasarinių miežių, ir žieminių rapsų. Vidutinis augalų derlingumas ūkiuose buvo: žieminių kviečių – 6,77 t/ha, vasarinių miežių – 4,86 t/ha, avižų – 2,13 t/ha, rugių – 1,06 t/ha, žieminių kvietrugių – 4,37 t/ha, žieminių rapsų – 2,88 t/ha, bulvių – 11,20 t/ha. Pagal pateiktus duomenis Joniškio r. žieminių kviečių, vasarinių miežių, žieminių kvietrugių derlingumas 2016 m. buvo didesnis nei 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Rugių, avižų, žieminių rapsų ir bulvių derlingumas Joniškio r. respondentiniuose ūkiuose buvo mažesnis nei 2015 m. Lietuvoje.
Lyginant 2016 m. su ankstesnių metų duomenimis, dėl nepalankų meteorologinių oro sąlygų augalų derlingumas sumažėjo (1 pav.).
1 pav. Vidutinis augalų derlingumas Joniškio r. ūkiuose 2014–2016 m., t/ha
Vidutinis melžiamų karvių skaičius ūkyje 2016 m. buvo 10 karvių. Didžiausiame iš 5 analizuotų ūkių laikyta 18 karvių. Vidutinis primilžis iš karvės buvo 4,36 t per metus, didžiausias primilžis iš vienos karvės siekė 6,224 t per metus.
Bendroji 2016 m. produkcija sudarė vidutiniškai 125240,25 Eur. Iš jų augalininkystės produkcija – 91,10 proc., gyvulininkystės – 5,97 proc., pajamos už paslaugas – 1,06 proc., agroturizmo pajamos – 1,56 proc., perdirbimo ir miškininkystės pajamos – 0,30 proc. visų pajamų (2 pav.). Joniškio r. ūkiuose dominavo augalininkystė, tai lėmė palankios gamtinės sąlygos ir didelis dirvožemio našumas.
2 pav. Bendrosios produkcijos struktūra ūkyje, proc.
Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 60824,40 Eur, pastovios – 25926,52 Eur. Gamybinis pelnas vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 18078,28 Eur.
Veiklos efektyvumas
Skaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklius, įvertinta 2016 m. Joniškio r. respondentinių ūkių finansinė ir ekonominė būklė. Apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris apibūdina ūkio nepriklausomybę nuo kreditorių, parodė, kad 74,39 proc. rajono ūkių turto įsigyta nuosavomis lėšomis. Bendrasis įsiskolinimo koeficientas – 0,26 rodo, kad Joniškio r. ūkiai gana stabilūs. Bendrasis mokumo rodiklis apibūdina ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo ūkis likvidesnis ir patrauklesnis kreditoriams. Mokumas sudarė 10,93 punkto ir buvo 6,55 punkto didesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2015 metais. Turto apyvartumo rodiklis 2016 m. rodo, kad 1 turto euras uždirbo 0,46 Eur pajamų. Grynojo pelningumo rodiklis 0,09 rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Subsidijų dalis pajamose respondentiniuose ūkiuose sudarė 16,9 procento. Rajono respondentiniai ūkiai gauna mažesnes subsidijas negu Lietuvos vidurkis.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
