Joniškio r. respondentinių ūkių veiklos apžvalga 2024 m.

Aurelija Bertašienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2025-10-20

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

LŽŪKT Joniškio r. biuras 2024 m. į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 40-ties rajono ūkių duomenis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kaip ir kasmet, šiais metais Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pagal pateiktas rekomendacijas atrinko respondentinius ūkius, kurių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą pateikė Ūkio apskaitos duomenų tinklui (ŪADT). Jis yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Į ES ŪADT atrenkami ūkiai pagal tam tikrus požymius, atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbtina. Skelbiami tik agreguoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Apibendrinti 2024 m. derlingumo duomenys

Joniškio rajono biuras 2024 m. į ŪADT pateikė 40 ūkių duomenis. Rajone vyrauja augalininkystės ūkiai. Iš analizuotų 36 ūkiai buvo augalininkystės ir 4 mišrūs.

2024 m. derlingumo duomenys (1 pav.) rodo, kad Joniškio rajonas pasižymi šiek tiek aukštesniu derlingumu nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis, lyginant daugelį augalų rūšių (vertinant augalininkystės veiklą vykdančių ūkių duomenis).

Žieminių kviečių derlius Joniškio rajone siekė 5,64 t/ha, tai yra šiek tiek daugiau nei šalies vidurkis (5,54 t/ha). Vasarinių kviečių derlingumas čia taip pat yra aukštesnis – 4,13 t/ha, o tuo metu Lietuvos vidurkis – 3,91 t/ha. Žieminių miežių derlingumas Joniškio rajone 0,16 t/ha aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. Tik vasarinių miežių derlingumas šiek tiek mažesnis už šalies vidurkį (0,26 t/ha). Rapsų derlius Joniškio rajone taip pat viršijo Lietuvos respondentiniuose ūkiuose pasiektą vidurkį (3,24 t/ha ir 2,81 t/ha), o žirnių bei pupų derlingumas čia gerokai aukštesnis – atitinkamai 3,4 t/ha ir 3,02 t/ha, palyginti su 2,64 t/ha ir 2,44 t/ha šalies vidurkiu.

1 pav. Joniškio r. respondentinių ūkių vidutinis augalų derlingumas, t/ha

Pažymėtina, kad aukštesni derlingumo rodikliai buvo būtent augalininkyste užsiimančiuose ūkiuose. Mišriuose derlingumai buvo kiek mažesni už šalies vidurkį.

Iš šių duomenų galima daryti prielaidą, kad aukštesnį rajono ūkių derlingumą lemia derlinga žemė ir tikslingai taikomi ūkininkavimo metodai, subalansuotas trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas.

Grūdų supirkimo kainos analizė

Grūdų supirkimo kainų analizė pagal pateiktus duomenis (2 pav.) rodo, kad Joniškio rajono ūkininkams derlių pavyko parduoti labai panašiomis kainomis kaip bendras Lietuvos vidurkis. Kviečių bei vasarinių miežių kaina Joniškio rajone 2024 m. buvo aukštesnė nei Lietuvos vidurkis, o žieminių miežių, rapsų, žirnių ir pupų kaina buvo kiek žemesnė, tačiau jų skirtumai nedideli. Todėl galime daryti prielaidą, kad produkcijos kaina neturi lemiamos įtakos Joniškio rajono ūkių efektyvumui, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

2 pav. 2024 m. grūdų supirkimo kainos, Eur/t

Pardavimo savikainos analizė

Pardavimo savikainos dalies pardavimo pajamose rodiklis rodo ūkio pagrindines išlaidas, tenkančias 1 pardavimo eurui. Iš šio rodiklio galima spręsti apie ūkio pagrindinės veiklos efektyvumą, gebėjimą kontroliuoti išlaidas. Šio rodiklio ribos yra nuo 50 iki 90 centų vienam pardavimo eurui. Didesnė rodiklio reikšmė nei 1 rodo, kad ūkis patyrė daugiau išlaidų, nei gavo pardavimo pajamų, t. y. išlaidos viršijo pardavimo pajamų vertę ir to pasekmė – nuostolinga veikla.

Pardavimo savikainos dalies analizė (3 pav.) rodo, kad Joniškio rajono ūkiuose per pastaruosius trejus metus būta reikšmingų svyravimų, tačiau vis tiek išlaikytas geresnis rodiklis, lyginant su šalies vidurkiu 2022–2024 m. laikotarpiu. Joniškio rajono pardavimo savikainos dalis 2022 m. pardavimo pajamose buvo 0,61, tai yra gerokai mažesnė nei Lietuvos respondentų vidurkis, kuris buvo 0,7. Tai rodo, kad Joniškio r. ūkiai tuo metu sugebėjo pasiekti didesnį pelningumą arba efektyviau valdyti savo kaštus, palyginti su šalies vidurkiu.

3 pav. Pardavimo savikainos dalies pardavimo pajamose rodiklis

Joniškio rajone 2023 m. šis rodiklis išaugo iki 0,95, o Lietuvos vidurkis buvo 0,96. Tai lėmė 2023 m. kritusios grūdų supirkimo kainos ir brangios trąšos bei augalų apsaugos priemonės. Nors rodikliai yra labai panašūs, Joniškio rajono ūkiai išlaikė šiek tiek palankesnį rezultatą.2024 m. situacija kiek pagerėjo. Joniškio rajone savikainos dalis sumažėjo iki 0.84, o Lietuvos vidurkis išliko aukštesnis – 0.92. Tai rodo, kad Joniškio rajono ūkininkai vėl sugebėjo pagerinti savo pelningumą ir sumažinti savikainą, palyginti su Lietuvos ūkių vidurkiu.

Pelningumo rodiklių apžvalga

Todėl toliau apžvelgsime, kaip atrodo Joniškio r. ūkininkų grynojo pelningumo rodikliai, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

4 pav. Grynojo pelningumo koef.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. 4 pav. matyti, kad pagal grynojo pelningumo koeficientą Joniškio r. ūkininkų rezultatai buvo prastesni nei bendras Lietuvos vidurkis. Ypač 2023 m. tiek Joniškio rajono, tiek visos Lietuvos respondentiniai ūkiai patyrė grynojo pelningumo sumažėjimą. Lietuvoje pelningumas nukrito nuo 0,40 (2022 m.) iki 0,19, o Joniškio rajone – nuo 0,39 iki vos 0,06. Visoje Lietuvoje šis nuosmukis buvo susijęs su grūdų supirkimo kainų kritimu ir brangių trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimu, kas neigiamai paveikė ūkininkų pelningumą. Joniškio rajone pelningumas sumažėjo dar labiau dėl 2023 m. rugpjūčio mėnesį kilusios audros, kuri sunaikino didelę dalį ūkininkų derliaus. Taigi, 2023 m. buvo išskirtiniai dėl nepalankių oro sąlygų ir ekonominių veiksnių, kurie smarkiai paveikė Joniškio rajoną. Tačiau 2024 m. matome Joniškio r. ūkininkų nedidelį atsigavimą ir spartesnį pelningumo augimą, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Nors ir išliko dar kiek mažesnis, Joniškio r. pelningumas 2024 m. paaugo 0,14 punkto, lyginant su 2023 m., o Lietuvos vidurkis – tik 0,06 punkto.

Kiek kitoks vaizdas matomas analizuojant grynąjį pelningumą be dotacijų (5 pav.). Grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos.

5 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Lyginant Joniškio r. ūkius su visos Lietuvos, matyti, kad 2022–2024 m. laikotarpiu Joniškio r. ūkių šis rodiklis ženkliai geresnis nei Lietuvos vidurkis. Net 2023 m. Joniškio r. ūkininkai sugebėjo patirti mažiau nuostolių (-0,1), nors ir susidūrė ne tik su kainų kritimu, bet ir nepalankiomis oro sąlygomis, kai tuo metu Lietuvos vidurkis buvo -0,34. Joniškio r. ūkių grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis 2024 m. siekė 0,05, o tuo metu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis vis dar buvo neigiamas ir siekė -0,36. Tai rodo, kad kitų rajonų ūkiai yra labiau priklausomi nuo išmokų nei Joniškio r., kurie geba prisitaikyti ir optimizuoti veiklą net ir kintant rinkos sąlygoms.

6 paveikslėlyje matome Joniškio rajono ūkių 2024 m. grynąjį pelningumą be dotacijų pagal skirtingo dydžio ūkius. Atsižvelgiant į pateiktą diagramą, galima daryti išvadą, kad Joniškio rajono ūkių grynasis pelningumas be dotacijų iš tiesų nėra tiesiogiai susijęs su ūkių dydžiu, nes pelningumo rodikliai neparodo aiškios tendencijos, kad didesni ūkių plotai garantuotų didesnį pelningumą. 2024 m. nuostolingiausiai dirbo maži ūkiai, dirbantys iki 30 ha žemės ploto, bei dideli ūkiai, valdantys 300–500 ha ploto. Visi kiti ūkiai dirbo daugiau ar mažiau pelningai.

6 pav. Joniškio r. ūkių grynasis pelningumas be dotacijų pagal dirbamą plotą, ha

Nors didesni ūkininkai galbūt turi daugiau resursų, jų pelningumas nėra daug geresnis nei mažesnių ūkių. Tuo pačiu matome, kad kai kurie mažesni ūkiai (pavyzdžiui, 50–75 ha) gali pasiekti aukštesnį pelningumą nei didesni, nes mažesni gali būti lankstesni ir efektyvesni kai kuriais atvejais.

Taigi galima teigti, kad ūkių dydis nėra pagrindinis faktorius, lėmęs pelningumą Joniškio rajone 2024 metais. Grynasis pelningumas labiau priklauso nuo kitų veiksnių: ūkių valdymo, auginamų kultūrų pasirinkimo, išlaidų optimizavimo, rinkos sąlygų ir pan.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinkla