Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Jonavos rajono respondentinių ūkių apžvalga
2011-11-20
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, t. y. ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklė. Tai padaryti padeda ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje. Ši sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su bendrąją žemės ūkio politika.
Kiekviena valstybė ES narė privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.
Jonavos rajono biuras 2011 m. pateikė tik 5 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2010 metais. Norint palyginti duomenis, reikalaujama, kad iš vieno rajono būtų pateikta nors 15 ūkio duomenų, ir būtų labai gerai, kad būtų atrinkti ūkiai, geriausiai atspindintys rajono ūkinę veiklą.
Rajone yra labai derlingų žemių, kuriuose ūkininkai augina miežius, kviečius, rapsus bei kvietrugius. Seniūnijose, kurios priskiriamos prie mažiau palankių vietovių, auginami rugiai bei grikiai.
Lentelėje pateikiamas vidutinis auginamų kultūrų derlingumas Jonavos rajono respondentiniuose ūkiuose.
Iš lentelės matyti, kad 2010 m. visų augalų derlingumas daug mažesnis, nei buvo prieš kelis metus. Tokį derliaus sumažėjimą lėmė gamtinės sąlygos, žieminiai iššalo, o vasarojus nukentėjo nuo liūčių. Mūsų rajone didelių bulvininkystės ūkių nėra, daugiausia ūkininkai bulves augina sau ir tik kelis arus ar hektarus užsodina pardavimui, todėl bulvių derlingumo duomenys nėra tikslūs. Gaila, kad tarp rajono respondentų jau nėra cukrinių runkelių augintojų. Tiesa, 2008 m. buvo vienas respondentas, kuris bandė auginti ekologiškus cukrinius runkelius, bet juos augino tik tuos metus.
Iš 5 respondentinių ūkių tik vienas ūkininkas augina melžiamas karves. Jis laiko 60 karvių. Iš karvės per 2010 m. primelžta vidutiniškai 4588 kg (2008 m. – 4 788 kg, 2009 m.– 4 460 kg).
Auginančių kiaules, vištas ar kitus gyvūnus mūsų rajone tarp respondentinių ūkių nebuvo.
Susumavus 5 respondentinių ūkių gamybos rezultatus, nustatyta, kad 2010 m. net 3 ūkininkai iš 5 pabaigė metus patirdami nuostolių (2009 m. nuostolingai baigė 7 ūkiai iš 12). Nuostolį 2010 m. lėmė mažas derlingumas, nors javų supirkimo kainos buvo aukštos.
Turto apyvartumas rodo, kiek turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė parodo didesnį efektyvumo laipsnį. Jonavos rajone 2010 m. turto apyvartumas vienam respondentiniui ūkiui vidutiniškai sudarė 0,254, o 2009 m. šis rodiklis buvo 0,367.
Skolos-nuosavybės koeficientas rodo, kiek nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Šis rodiklis 2010 m. Jonavos rajone ypač žemas – 0,29, tai reiškia, kad ūkininkai beveik neturėjo skolų, nors dar 2009 m. trijų respondentinių ūkių skolos-nuosavybės koeficientas buvo didesnis nei 1, vieno respondentinio ūkio – net 6,187 (ūkis gyvuoja tik iš skolintų lėšų).
Parengta pagal Jonavos rajono 2010 m. respondentinių ūkių analizę.
