Gruodžio 01 d., trečiadienis | 21

Jonavos rajono 2020 metų respondentinių ūkių apžvalga

Asta Gaižauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro ekonomikos konsultantė
2021-11-17

LŽŪKT Jonavos r. biuras 2021 m. į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 15 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje. Ši sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su bendrąją žemės ūkio politika.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kiekviena valstybė ES narė privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio subjektų duomenų apskaitos skyriui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbiama.

Analizuota ūkių gamybinė ir finansinė veikla

Jonavos r. biuras 2021 m. pateikė 15 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais. Jonavos r. biure apskaitą tvarkosi ūkininkai, ūkininkaujantys ne tik Jonavos rajone, bet ir kituose Lietuvos rajonuose, todėl tarp 15 respondentų papuolė ūkininkai ir iš kitų Lietuvos rajonų, daugiausia tokių ūkių buvo iš apklausos.

Jonavos rajone yra 8 seniūnijos, iš kurių 4 seniūnijose yra labai derlingų žemių, kuriose ūkininkai augina rapsus, kviečius, miežius, kvietrugius. 4 seniūnijose yra mažiau derlingos vietovės, kuriose ūkininkai augina netradicinius augalus, įvairias uogas, laiko įvairius gyvulius, paukščius, bet iš šitų keturių seniūnijų net dvejose ūkininkai žemės ūkio veikla beveik visai neužsiima, kadangi jose žemės yra labai nederlingos ir jose įsikūręs karinis poligonas.

1 lentelėje pateikiamas vidutinis Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose augintų augalų derlingumas 2018–2020 m.

1 lentelė. Jonavos r. javų derlingumai respondentiniuose ūkiuose, t/ha

Iš 1 lentelės matyti, kad Jonavos r. per paskutinius 3 metus mažiausias derlingumas buvo 2018 m., o 2020 m. gauti rekordiniai derliai. Nagrinėjant respondentinių ūkių derlingumus, krito į akį tai, kad ūkininkai labai mažai augino vasarinių augalų. 2020 m. nebuvo nei vieno ūkio, kuris augintų vasarinius rapsus, o vasarinius kviečius, žirnius augino tik keli ūkininkai.

Tarp respondentų pateko keli ūkininkai, laikantys melžiamas karves. Primilžis iš karvės 2018 m. – 4,94 t, 2019 m. – 5,62 t, o 2020 m. – 6,42 t. Primilžis iš karvės Jonavos r. didesnis nei Lietuvos vidurkis visais nagrinėjamais metais. Tai yra todėl, kad ūkininkų, laikančių melžiamas karves, kiekvienais metais mažėja, ūkiai stambėja.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2 lentelėje pateikiama, kaip kito grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2018–2020 m. Jonavos rajone.

2 lentelė. Jonavos r. pelningumo rodiklių analizė

Iš 2 lentelės matyti, kad vienas pardavimo euras 2018 m. – 20 ct grynojo pelno, 2019 m. – 23 ct grynojo pelno, o 2020 m. – net 38 ct grynojo pelno. Rodikliai tikrai labai neblogi, ypač 2020 m., nes tuomet ir derlius buvo geras, ir aukštos grūdų bei pieno supirkimo kainos, o prasidėjus COVID-19 pandemijai ūkininkai gavo daugiau išmokų, nukentėjus nuo panedemijos. Jei nebūtų buvę tiesioginių išmokų, rezultatai būtų buvę daug liūdnesni, ypač 2018–2019 m., nes tuomet be tiesioginių išmokų ūkininkai dirbo nuostolingai. Visai kitokie buvo 2020 m., kai ūkininkai be tiesioginių išmokų uždirbo 29 ct pelno. Iš šių rezultatų matyti, kad Jonavos r. ūkininkai, jei negautų tiesioginių išmokų už pasėlius, gyvulius ir. kt., uždirbtų labai mažai arba net dirbtų nuostolingai.

Dar vienas svarbus ūkininkams yra skolos rodiklis. Jis rodo, kiek nuosavybės eurui tenka skolintų lėšų. Kuo jis žemesnis, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, o kuo aukštesnis, tuo daugiau. Šis rodiklis labai svarbus imant paskolas iš bankų arba norint pasinaudoti ES parama. Jonavos r. ūkininkų Sskolos rodiklis 2018 m. buvo 0,24 ir 2019 m. – 0,26, o 2020 m. – 0,27. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Jonavos r. ūkininkų skolos nagrinėjamais metais nebuvo didelės.

Parengta pagal Jonavos r. 2020 m. respondentinių ūkių analizę

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.