Balandžio 28 d., sekmadienis | 24
Jonavos rajono 2014 m. respondentinių ūkių duomenų apžvalga
2015-11-05
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padaryti padeda Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuras į 2015 m. ŪADT pateikė 15 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais.
Informaciją į ŪADT privalo teikti kiekviena valstybė ES narė. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.
Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.
Apibendrinti rajono respondentinių ūkių duomenys
Jonavos rajono biuras 2015 m. pateikė 15 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais.
Rajone yra labai derlingų žemių, kuriuose ūkininkai augina miežius, kviečius, rapsus ir kvietrugius. Seniūnijose, kurios priskiriamos prie mažiau palankių vietovių, auginami rugiai ir grikiai.
Lentelėje pateikiamas vidutinis augintų žemės ūkio augalų derlingumas Jonavos rajono respondentiniuose ūkiuose 2012–2014 m., palyginti su vidutinišku Lietuvoje 2013 metais.
1 lentelė. Jonavos r. žemės ūkio augalų derlingumas respondentiniuose ūkiuose, t/ha
Iš 1 lentelės matyti, kad Jonavos rajone kviečių, rugių, miežių derlingumas kiekvienais metais didesnis ir daug didesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį, o kvietrugių, rapsų ir bulvių derlingumas kiekvienais metais svyruoja. Kvietrugių ir rapsų derlingumui didelės įtakos turi Lietuvos klimatas, besniegės žiemos ir pavasariai be lietaus.
Stambių bulvių augintojų mūsų rajone nėra, ūkininkai augino tik apie 2–3 ha bulvių. Dažniausiai respondentiniuose ūkiuose auginti grūdiniai javai, todėl bulvių derlius mūsų rajone labai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
Iš 15 respondentinių ūkių 5 ūkininkai laikė melžiamų karvių. Tarp respondentų buvo stambus ūkis, kuriame laikytos 82 karvės, o likę ūkiai smulkūs, juose laikyta nuo 3 iki 6 karvių. Bet kas įdomiausiai, kad smulkių ūkių primelžis iš karvės daug didesnis nei didelio specializuoto pieninkystės ūkio, ir tik vienas smulkus ūkis, laikantis 3 karves, primelžia iš karvės mažiau už stambų ūkininką.
2 lentelė. Laikomų karvių skaičius ir primelžis 2014 m., t
Susumavus 15 respondentinių ūkių gamybos rezultatus, nustatyta, kad 2014 m. 3 ūkininkai metus baigė nuostolingai, o kitų ūkių gamybinės-komercinės veiklos pelnas svyravo nuo 9 iki 595 tūkst. Koks buvo pelningumas 2014 m., matyti paveiksle.
Pav. Jonavos rajono respondentinių ūkių gamybinės-komercinės veiklos pelnas, tūkst. Lt
Analizuojant Jonavos rajono repsondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, apskaičiuotas turto apyvartumas ir įsiskolinimo koeficinetas.
Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Jonavos rajone 2014 m. turto apyvartumas 1 respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 0,29, tuo tarpu 2013 m. šis rodiklis buvo 0,32.
Vidutinis respondentinių ūkių įsiskolinimo koeficientas 2014 m. buvo 0,15. Jis rodo, kiek nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Atskiruose ūkiuose jis buvo nuo 0,01 iki 0,42. Šis rodiklis tarp Jonavos respondentinių ūkių kasmet mažėja, nes 2013 m. įsiskolinimo koeficientas buvo 0,19, o 2012 m. – net 0,21.
Parengta pagal Jonavos rajono 2014 m. respondentinių ūkių analizę.
