Gruodžio 22 d., pirmadienis | 25
Jonavos r. ūkių ekonominės veiklos rodiklių analizė pagal ŪADT duomenis
Silvija Astrauskaitė
LŽŪKT vyresnioji finansinės apskaitos specialistė
2025-12-22
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Į ŪADT tinklą buvo pateikti 21-o Jonavos rajono ūkio 2024 m. veiklos duomenys.
Siekiant objektyviai įvertinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir pokyčius, būtina remtis faktiniais duomenimis, o ne vien subjektyviu vertinimu. Vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių – Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), kuriame kaupiami ir analizuojami Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio finansiniai bei gamybiniai rodikliai. Ši sistema leidžia ne tik stebėti ūkių veiklos dinamiką, bet ir palyginti atskirų rajonų rezultatus su šalies vidurkiu.
Jonavos r. ūkiai taip pat teikia duomenis ŪADT tinklui, suteikdami galimybę įvertinti vietos ūkininkų veiklos efektyvumą, pelningumą ir finansinį stabilumą. Į ŪADT tinklą buvo pateikti 21-o Jonavos rajono ūkio 2024 m. veiklos duomenys.
Analizuojant Jonavos r. ūkių duomenis, pirmiausiai vertinta ūkių struktūra pagal veiklos pobūdį. Galima teigti, kad Jonavos r. dauguma ūkininkų verčiasi augalininkyste, mažesnę dalį sudaro gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai.
2024 m. derlingumas Jonavos r.
Analizuojant 1 pav. pateiktus 2024 m. ŪADT duomenis, matyti, kad Jonavos r. respondentinių ūkių augintų augalų derlingumai iš esmės buvo panašūs į Lietuvos respondentiniuose ūkiuose augintų derlingumo vidurkį. Bendra derlingumo dinamika rodo stabilumą ir veiklos efektyvumą, o kai kurių augalų derlingumas buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis.
1 pav. Jonavos r. respondentinių ūkių vidutinis augalų derlingumas, t/ha
Žieminių kviečių derlingumas Jonavos r. siekė 5,39 t/ha, t. y. vos 0,24 t/ha mažiau nei Lietuvos vidurkis, kuris buvo 5,63 t/ha. Vasariniai kviečiai Jonavos r. pasižymėjo geresniu rezultatu nei šalies vidurkis ir siekė 4,53 t/ha, kai tuo metu Lietuvos vidurkis buvo 3,92 t/ha. Vasarinių miežių derlius rajone siekė 3,52 t/ha, o žieminių rapsų – 3,46 t/ha, nors šie skaičiai mažesni už Lietuvos vidurkį, tačiau skirtumai nėra dideli. Ankštinių augalų derlingumas Jonavos r. buvo aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. Žirnių derlingumas siekė 3,71 t/ha, o pupų – 3,22 t/ha, kai šalies vidurkis atitinkamai buvo 2,6 t/ha ir 2,58 t/ha. Tai rodo, kad ankštinių kultūrų auginimas rajone duoda gerų rezultatų, ypač atsižvelgiant į tai, jog šios kultūros gerina dirvožemio kokybę.
Apibendrinant galima teigti, kad Jonavos r. ūkiai 2024 m. pasiekė gerus derlingumo rodiklius. Vasariniai kviečiai ir ankštiniai augalai davė net didesnius derlius nei šalies vidurkis. Tai leidžia teigti, kad Jonavos r. augalininkystės sektorius pasižymi stabilia gamybine veikla ir artimu šalies vidurkiui derlingumo lygiu.
2022–2024 m. grūdų supirkimo kainos analizė
Analizuojant 2022–2024 m. Jonavos r. respondentinių ūkių ŪADT duomenis pateiktus 2 pav., matyti, kad grūdų supirkimo kainos kito panašiai kaip ir Lietuvos. Kainų dinamika analizuojamu laikotarpiu buvo svyruojanti, po itin aukštų kainų 2022 m. kitais metais fiksuotas ryškus kainų kritimas, o 2024 m. rinka išliko santykinai stabili, su nežymiais kainų skirtumais tarp kultūrų.
2 pav. 2022–2024 m. grūdų supirkimo kainos, Eur/t
Didžiausią kainų šuolį 2022 m. patyrė rapsų rinka, kai kaina Jonavos r. siekė net 579,28 Eur/t, o Lietuvos vidurkis – 586,29 Eur/t, o 2023 m. ši kaina krito daugiau nei 25 proc., tačiau 2024 m. vėl šiek tiek atsigavo, pasiekdama 453,70 Eur/t. Rapsai išliko viena pelningiausių kultūrų, nors kainų svyravimai analizuojamu laikotarpiu šioje grupėje buvo didžiausi.
Kviečių supirkimo kainos 2022 m. buvo itin aukštos – žieminių kviečių kaina siekė 298,34 Eur/t, vasarinių – 291,49 Eur/t, tačiau per 2023 m. jos pastebimai sumažėjo ir 2024 m. laikėsi panašiame lygyje, siekė apie 175–190 Eur/t. Tai atitinka bendrą šalies tendenciją, kai po rekordiškai brangių 2022 m. grūdų rinkoje kainos sugrįžo į įprastesnį lygį.
Miežių supirkimo kainos per analizuojamą laikotarpį išliko kiek mažesnės už kviečių, tačiau judėjimas buvo panašus: 2022 m. Jonavos r. žieminių miežių supirkimo kaina siekė 272,96 Eur/t, o 2024 m. sumažėjo iki 137,53 Eur/t.
Ankštinių augalų kainos svyravo nuosaikiau. Žirnių kaina Jonavos r. 2022 m. buvo 296,02 Eur/t, o 2024 m. – 2020,71 Eur/t. Pupų supirkimo kainą per tą patį laikotarpį krito nuo 342,60 Eur/t iki 257,82 Eur/t.
Apibendrinant galima teigti, kad 2022–2024 m. laikotarpis grūdų rinkoje pasižymėjo kainų svyravimais, tačiau bendros tendencijos tiek Jonavos rajone, tiek Lietuvoje išliko panašios. Aukščiausios kainos buvo pasiektos 2022 m., po to sekė kainų kritimas ir 2024 m. nusistovėjimas. Rapsai išliko brangiausia kultūra, o kviečių ir ankštinių augalų kainos stabilizavosi ties vidutiniais lygiais.
2022–2024 m. primilžis iš vienos karvės ir parduotos produkcijos kaina pagal ūkio šaką
Analizuojant 2022–2024 m. duomenis (3 pav.), matyti, kad Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose pieno gamybos rezultatai gerėjo kasmet. Primilžis iš vienos karvės tiek pieninės gyvulininkystės, tiek mišriuose ūkiuose per trejus metus padidėjo, o 2024 m. pasiekė aukščiausią lygį.
3 pav. 2022–2024 m. primilžis iš vienos karvės Jonavos r. pagal ūkio šaką, t
Pieninės gyvulininkystės ūkiuose primilžis 2022 m. siekė 5,38 t, 2023 m. – 6,19 t, o 2024 m. – 6,80 t. Tai rodo nuoseklų produktyvumo augimą, kuris gali būti siejamas su geresniu pašarų balansu, šėrimo technologijų tobulinimu ir gyvulių sveikatingumo gerinimu.
Mišriuose ūkiuose taip pat stebimas ženklus augimas. Jei 2022 m. primilžis siekė tik 3,76 t, tai 2023 m. jis padidėjo iki 5,35 t, o 2024 m. pasiekė net 8,80 t iš vienos karvės. Toks šuolis rodo, kad mišrūs ūkiai skyrė daug dėmesio gyvulininkystės šakai.
Lyginant su Lietuvos vidurkiu, kuris 2024 m. buvo 5,12 t iš vienos karvės, Jonavos r. respondentiniai ūkiai išsiskiria aukštesniu produktyvumu tiek pieninės gyvulininkystės ūkiuose, tiek mišriuose. Tai rodo, kad rajone vykdoma pienininkystės veikla yra konkurencinga ir orientuota į kokybinius bei ekonominius rezultatus.
Vertinant 2022–2024 m. Jonavos r. respondentinių ūkių parduoto pieno kainas (4 pav.), matyti aiški kainų svyravimo tendencija, atitinkanti bendrą Lietuvos rinkos situaciją. Po itin aukštų kainų 2022 m. sekė reikšmingas kritimas 2023 m., o 2024 m. kainos šiek tiek pakilo, tačiau nepasiekė 2022 m. lygio.
4 pav. 2022–2024 m. parduoto pieno kaina Jonavos r. pagal ūkio šaką, EUR/t
Pieninės gyvulininkystės ūkiuose parduoto pieno kaina 2022 m. buvo viena aukščiausių – 527,26 Eur/t. 2023 m. kaina sumažėjo iki 394,04 Eur/t, tačiau 2024 m. vėl pakilo iki 441,84 Eur/t. Tokia dinamika rodo, kad Jonavos r. respondentiniai pieninės gyvulininkystės ūkiai išlaiko konkurencingumą ir geba prisitaikyti prie rinkos pokyčių.
Mišriuose ūkiuose kainų kitimas buvo dar ryškesnis. 2022 m. už parduotą produkciją gauta vidutiniškai 415,75 Eur/t, 2023 m. – 286,15 Eur/t, o 2024 m. kaina siekė 313,24 Eur/t. Nors šie rodikliai mažesni nei pieninės gyvulininkystės ūkiuose, 2024 m. matomas nežymus kainų kilimas leidžia daryti prielaidą, kad mišrių ūkių veiklos stabilumas pamažu stiprėjo.
Apibendrinant galima teigti, kad Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose parduoto pieno kainos buvo svyruojančios, tačiau pienininkystės ūkuose kainų lygis buvo išlaikomas stabilesnis nei mišriuose. Tai rodo, kad rajone vykdoma pieno gamyba yra pakankamai efektyvi ir orientuota į kokybiškos produkcijos tiekimą rinkai.
Pelningumo rodiklių apžvalga
Vertinant Jonavos r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklius (5 pav.), matyti, kad 2022–2024 m. laikotarpiu ūkių finansiniai rezultatai išliko teigiami, nors pelningumo lygis kasmet šiek tiek svyravo.
5 pav. 2022–2024 m. grynasis pelningumas Jonavos r. pagal ūkio šaką
Augalininkystės ūkiai 2022 m. dirbo pelningai – pelningumo koeficientas siekė 0,38, tačiau 2023 m. šis rodiklis smarkiai sumažėjo iki 0,02, o 2024 m. padidėjo iki 0,10. Tokie rezultatai rodo, kad augalininkystės sektorius labiausiai priklausomas nuo rinkos kainų pokyčių bei derlingumo svyravimų.
Pieninės gyvulininkystės ūkiai pasižymėjo stabilesne pelningumo dinamika. 2022 m. šių ūkių pelningumo rodiklis siekė 0,45, 2023 m. – 0,38, o 2024 m. siekė 0,36. Nors pelningumas šiek tiek mažėjo, tačiau sektorius išliko pelningas visus trejus metus. Tai rodo, kad Jonavos r. pieninės gyvulininkystės sektorius išlaiko stabilų veiklos rezultatą ir yra atsparesnis rinkos svyravimams nei augalininkystės sektorius.
Mišrūs ūkiai taip pat dirbo pelningai, tačiau jų pelningumo koeficientas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo nuo 0,51 iki 0,21. Tai gali būti susiję su didesnėmis išlaidomis arba mažesniu pajamų augimu.
Apibendrinant galima teigti, kad Jonavos r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rezultatai 2022–2024 m. laikotarpiu išliko teigiami, nors atskirų šakų rodikliai kito priklausomai nuo ekonominių ir gamtinių sąlygų. Pieninės gyvulininkystės ūkiai išliko finansiškai stabiliausi, o augalininkystės sektoriui pelningumą labiausiai lėmė derliaus ir produkcijos supirkimo kainų pokyčiai.
Vertinant Jonavos r. ūkių grynojo pelningumo be dotacijų rodiklius (6 pav.), matyti, kad šis rodiklis kito gana reikšmingai, ypač augalininkystės sektoriuje. 2022 m. dauguma ūkių dar sugebėjo išlaikyti teigiamus rezultatus, tačiau 2023 m. pelningumas ženkliai sumažėjo, o kai kuriais atvejais tapo neigiamas.
6 pav. 2022–2024 m. grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, Jonavos r. pagal ūkio šaką
Augalininkystės ūkiuose grynasis pelningumas be dotacijų 2022 m. siekė 0,23, tačiau 2023 m. smuko iki -0,50, o 2024 m. rodiklis dar išliko neigiamas. Tokie pokyčiai rodo, kad augalininkystės ūkiai be paramos susiduria su sunkumais išlaikant pelningumą, ypač esant žemoms grūdų supirkimo kainoms ir išaugusioms sąnaudoms.
Pieninės gyvulininkystės ūkiai atrodė stabilesni – 2022 m. rodiklis siekė 0,26, 2023 m. padidėjo iki 0,25, o 2024 m. kiek sumažėjo iki 0,16. Mišrūs ūkiai 2022 m. pasiekė aukščiausią rezultatą (0,49), tačiau vėlesniais metais pelningumas mažėjo ir 2024 m. siekė –0,02.
Apibendrinant galima teigti, kad Jonavos r. respondentinių ūkių pelningumas be dotacijų išlieka svyruojantis, ypač augalininkystės sektoriuje, kur veiklos rezultatai labiausiai priklauso nuo rinkos kainų ir gamybos sąnaudų pokyčių. Pienininkystės ūkiai pasižymi didesniu stabilumu, tačiau ir šiame sektoriuje paramos poveikis išlieka reikšmingas. Tai rodo, kad be tiesioginių išmokų dalis ūkių dirbtų nuostolingai.
Skolos rodiklių apžvalga
Analizuojant 2022–2024 m. Jonavos rajono ūkių skolos rodiklius (7 pav.), galima matyti, kad įsipareigojimų lygis per trejų metų laikotarpį išliko gana stabilus. Tai rodo, jog ūkininkai skolintis linkę atsargiai, o savo veiklą dažniausiai finansuoja nuosavomis lėšomis.
7 pav. 2022–2024 m. skolos rodiklis Jonavos r. pagal ūkio šaką
Augalininkystės ūkiuose skolos rodiklis 2022 m. siekė 0,26, 2023 m. sumažėjo iki 0,25, o 2024 m. grįžo į pradinį lygį – 0,26. Tai leidžia daryti išvadą, kad augalininkystės ūkiai išlaiko nuosaikų skolinimosi lygį ir vengia perteklinių finansinių įsipareigojimų.
Pieninės gyvulininkystės ūkiuose skolos lygis buvo žemiausias – nuo 0,22 2022 m. iki 0,17 tiek 2023, tiek 2024 m. Tokie rodikliai rodo, kad šio sektoriaus dažniau pasikliauja turimomis apyvartinėmis lėšomis ir rečiau naudojasi paskolomis veiklai plėsti.
Mišrūs ūkiai pasižymėjo šiek tiek aukštesniais įsipareigojimų rodikliais – 2022–2023 m. jų skolos koeficientas siekė 0,27, o 2024 m. šiek tiek sumažėjo iki 0,24. Tai rodo, kad mišrių ūkių finansinė struktūra išlieka stabili, o skolintų lėšų naudojimas subalansuotas.
Apibendrinant galima teigti, kad Jonavos rajono ūkių finansinė padėtis vertintina kaip stabili ir atsargi – įsipareigojimų lygis nedidelis, todėl ūkininkai išlaiko finansinį saugumą ir mažesnę skolų riziką.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas
