Kovo 05 d., antradienis | 24

Jonavos r. respondentinių ūkių 2022 m. veiklos apžvalga

Ieva Morkūnienė
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro jaunesnioji buhalterinės apskaitos konsultantė
2023-09-14

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kaip ir kiekvienais metais, remiantis atrinktų respondentinių ūkių ir žemės ūkio duomenų centro informacija, buvo rengiama Jonavos r. ūkių veiklos apžvalga. ŪADT – tinklas, kuriame kaupiami duomenys, atspindintys šalių žemės ūkio būklę. Juos į ŪADT informacinę sistemą teikia visos ES narės.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Nagrinėjant ūkininkų ūkių pasiskirstymą pagal vykdomą veiklą Jonavos r., 2020–2022 m. ūkių rajone daugėjo, o Lietuvoje mažėjo, lyginant su ankstesniais metais, dėl miškininkystės ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos sumažėjimo.

Jonavos r. augalininkystės ūkiai 2022 m. sudarė 51,5 proc., mišrūs ūkiai – 41,3 proc., gyvulininkystės – apie 6,3 proc., miškininkyste užsiėmė apie 0,8 proc. visų ūkių.

Per nagrinėjamą laikotarpį daugėjo augalininkystės ūkių. Tai galėjo sąlygoti žemės ūkio politikos pokyčiai, palankios sąlygos įkurti ūkius. Lyginant Jonavos r. ir Lietuvos ūkių veiklos pasiskirstymą, tendencijos yra sąlyginai panašios.

1 lentelė. Lietuvos ir Jonavos r. ūkininkų ūkių pasiskirstymas pagal veiklos rūšis 2020–2022 m. (šaltinis:https://ismain.vic.lt/VurapPublic/)

1 pav. Jonavos r. ūkių pasiskirstymas pagal bendrą plotą 2020–2022 m, proc. (šaltinis: https://ismain.vic.lt/VurapPublic/)

Lietuvos žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Jonavos r. daugiausia ūkių, kurių deklaruotas žemės plotas siekia iki 10 ha, t. y. 74,4 proc. visų ūkių. Apie 16 proc. sudaro ūkiai, kurių bendras žemės plotas siekia nuo 10 iki 30 ha, 8,3 proc. sudaro ūkiai, kurių bendras žemės plotas siekia nuo 30 iki 150 ha. Ir tik apie 1,3 proc. sudaro ūkiai, kurių bendras žemės plotas siekia nuo 150 iki 500 ha. 2020–2022 m. laikotarpiu nežymiai sumažėjo vidutinių ūkių bendrasis žemės plotas, tuo pat metu išaugo smulkių ūkių bendras plotas ir skaičius. Tai galėjo lemti šeimos ūkių pasiskirstymas į naujus ūkius.

Analizuoti 61 ūkio duomenys

Jonavos rajone 2022 m. atrinkome 61 respondentą, iš kurių apie 67 proc. užsiėmė augalininkyste, mišria veikla – apie 19 proc. ir 13 proc. visų respondentų vykdė veiklą, susijusią su gyvulininkyste. Toliau šių respondentų veiklos duomenys iš dalies reprezentuos Jonavos r. esančią gamybinę ir finansinę veiklą.

Derlingumas – tai vienas svarbiausių veiklos rodiklių, kuris rodo, kiek tonų grūdų derliaus gaunama iš 1 ha. Jonavos r. daugiausia auginta žieminių ir vasarinių miežių, kviečių, žieminių rapsų, avižų.

2 pav. Jonavos r. ūkių vidutinis derlingumas 2020–2022 m., t/ha

Šiame pav. matome, jog derlingumas 2020–2022 m. laikotarpiu kito skirtingai. Žieminių miežių derlingumas išaugo vidutiniškai nuo 6 iki 8,8 t/ha, žieminių kviečių derlingumas sumažėjo nuo 7,3 iki 5,8 t, vasarinių kviečių derlingumas sumažėjo nuo 5,5 iki 4,3 t/ha, vasarinių miežių derlingumas beveik nepakito, žieminių rapsų derlingumas kito nuo 3,7 iki 2,9 t/ha, avižų derlingumas sumažėjo nuo 3,4 iki 1,7 t/ha.

2021 m. buvo ilgalaikė kaitra, dėl kurios grūdų derlingumas sumažėjo, tačiau žieminių miežių derlingumas šiuo laiku padidėjo. Galima daryti prielaidą, jog kaitra turėjo teigiamo poveikio šių grūdų vegetaciniam laikotarpiui. 2022 m. esant panašioms sąlygoms, derlingumas išliko beveik nepakitęs, lyginant su praėjusiais metais.

3 pav. Jonavos r. respondentinių ūkių grūdų savikaina ir pardavimo vidutinė kaina, Eur/t

Analizuodami 3 pav. pateiktus duomenis, matome, kad 2020–2022 m. laikotarpiu grūdų savikaina ir pardavimo vidutinė kaina didėjo dėl tuo metu šalyje augančios infliacijos.

Žieminių miežių kaina per šį laikotarpį išaugo 94 proc., 2020–2021 m. kainos išaugo 35 proc., o 2022 m. lyginti su 2021 m., kainos išaugo apie 44 proc.

Žieminių kviečių kaina per šį laikotarpį išaugo apie 86 proc., 2020–2021 m. kainos išaugo apie 17 proc., o lyginti 2022 m. su 2021 m., – apie 59 proc. Taigi, daugumos grūdų kainų augimas spartesnis yra 2022 m. nei ankstesniais.

Įvertinus grūdų pardavimus, jų savikainą ir derlingumą, galima daryti išvadą, jog žieminių rapsų pardavimo kainos nors yra didžiausios, tačiau savikaina taip pat sąlyginai viena didžiausių, o derlingumas vienas mažiausių. Tad palyginti su žieminiais kviečiais ir miežiais, kai pardavimo ir savikainos santykis sąlyginai nėra didelis, tačiau derlingumas jų yra vienas didžiausių, didžiausią naudą ūkininkas patiria augindamas būtent šiuos grūdus.

4 pav. Pajamų struktūra 2022 m.

Šiame paveiksle matome, kad didžiausias pajamas gavo augalininkystės ūkiai. Jų pajamos siekė vidutiniškai 169350 eurų, iš kurių apie 11 proc. sudarė tiesioginės išmokos. Pajamos iš gyvulininkystės Jonavos r. siekė vidutiniškai 64684 eurus, o dotacijos sudarė apie 23 proc. visų pajamų.

Pajamos iš mišrios veiklos 2022 m. siekė vidutiniškai 148286 eurų, iš jų tiesioginės išmokos sudarė apie 15 proc. Taigi, labiausiai priklausantys nuo tiesioginių išmokų yra ūkiai, užsiimantys gyvulininkyste.

5 pav. 2020–2022 m. augalininkystės ūkių veiklos pajamų struktūra

Iš 5 pav. pateiktų duomenų galima matyti, kad 2021 m. pardavimo pajamos sumažėjo, lyginti su praėjusiais metais. Tai sąlygoti galėjo sumažėjęs grūdų derlingumas, tad ūkininkai galėjo parduoti mažiau grūdų, nei ankstesniais metais, tačiau 2021 m. tiesioginės išmokos padidėjo vidutiniškai apie 4,4 proc., tai iš dalies pagerino ūkių finansinę būklę. 2022 m. vidutinės pardavimo pajamos siekė 169350, t. y. apie 17,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tai lėmė spartesnis kainų augimas. Per visą nagrinėjamą laikotarpį dotacijos sudarė vidutiniškai apie 12,1 proc. visų pardavimo pajamų. Pastebima, jog 2022 m. pardavimo pajamoms augant, o tiesioginėms išmokoms mažėjant, ūkiai buvo vis mažiau priklausomi nuo jų.

Apibendrinti ūkių finansiniai duomenys

Toliau aptarsime Jonavos r. ūkių finansinius rodiklius. Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.

6 pav. Skolos rodiklis, koef.

6 pav. matome, kad vidutinis Lietuvos skolos rodiklis 2020–2022 m. laikotarpiu nesikeitė ir siekė 0,24. Jonavos r. ūkių vidutinis skolos rodiklis 2021 m. buvo žemesnis nei vidutinis Lietuvos, o 2022 m. rodiklis pakilo iki 0,27. Tokie rodiklio pokyčiai gali reikšti, jog ūkiai vis labiau renkasi galimybę naudotis skolintomis lėšomis ir jas investuoti į ilgalaikio turto įsigijimą, ūkio plėtrą.

2 lentelė.Grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų susijusių su pajamomis) koef.

Iš 2 lentelėje pateiktų duomenų matoma, kad Jonavos r. 2020–2022 m. laikotarpiu grynasis pelningumas sumažėjo11,9 proc., ogrynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, sumažėjo 9,09 proc. Tiesioginės išmokos turi tiesioginėsįtakos bendram ūkio veiklos rezultatui, norsJonavos r. ūkiai galėtų veiklą vykdyti ir be dotacijų. Taip pat iš 2 lentelės matyti, kad Jonavos r. ūkininkų grynojo pelningumo rodikliai geresni, lyginant su visos Lietuvos respondentais.

Apibendrinant Jonavos r. ūkių daugėja, daugiausia yra smulkių ūkių, užsiimančių augalininkyste, kurių pardavimų pajamos didėjančios, ūkių veikla yra pelninga ir gali vykdyti finansinius įsipareigojimus be didesnių rizikų.