Jonavos r. 2023 m. respondentinių ūkių apžvalga

Asta Gaižauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro vyresnioji finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2024-12-05

^© Nuotraukoje – LŽŪKT Jonavos r. biuro kliento Jono Chaladausko limuzinų banda (video iš ūkio ), Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Jonavos r. biuras 2024 m. į ŪADT pateikė 23 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2023 metais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai padaryti padeda Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje. Ši sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su bendrąją žemės ūkio politika.

Kiekviena valstybė, ES narė, privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Žemės ūkio duomenų centrui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Analizuoti respondentinių ūkių duomenys

Jonavos r. biuras 2024 m. pateikė 23 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2023 metais. Jonavos r. biure apskaitą tvarkosi ūkininkai, ūkininkaujantys ne tik Jonavos r., bet ir kituose Lietuvos rajonuose, todėl tarp 23 respondentų papuolė ūkininkai ir iš kitų Lietuvos rajonų.

Jonavos r. yra 8 seniūnijos, iš kurių 4 seniūnijose yra labai derlingų žemių, kuriose ūkininkai augina rapsus, kviečius, miežius, kvietrugius. 4 seniūnijose yra mažiau derlingos vietovės, kuriose ūkininkai augina netradicines kultūras, įvairias uogas, laiko įvairius gyvulius, paukščius, bet iš šitų keturių seniūnijų net dvejose ūkininkai žemės ūkio veikla beveik visai neužsiima, kadangi jose žemės yra labai nedirlingos ir jose yra įsikūręs karinis poligonas.

Lentelėje pateikiamas vidutinis augintų kultūrų derlingumas Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose 2021–2023 m.

1 lentelė. Jonavos r. javų derlingumai respondentiniuose ūkiuose, t/ha

Iš lentelės matyti, kad Jonavos r. per paskutinius trejus metus derlingumas kito labai nežymiai. Mažiausias derlingumas buvo 2022 m., bet sumažėjimas labai nedidelis. Nagrinėjant respondentinių ūkių derlingumus, krito į akį tai, kad ūkininkai labai mažai augino vasarinių kultūrų.

Tarp respondentų papuolė keli ūkininkai, laikantys melžiamas karves, tai primelžis iš karvės 2021 m. buvo 7,19 t, 2022 m. – 6,88 t, o 2023 m. – net 7,27 t. Primelžis iš karvės yra sumažėjęs tik 2022 m., nes ūkininkai negalėjo pasigaminti kokybiško pašaro ir primelžta mažiau pieno.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lėmė išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos.

2 lentelėje pateikiama, kaip Jonavos r. ūkiuose 2021–2023 m. kito grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis.

2 lentelė. Jonavos r. pelningumo rodiklių analizė

Iš lentelės matyti, kad 1 pardavimo euras 2021 m. uždirbo 38 ct grynojo pelno, 2022 m. – net 43 ct grynojo pelno, o 2023 m. – tik 11 ct grynojo pelno. Priežastys, lėmusios tokį grynojo pelno pokytį, yra karas Ukrainoje. 2022 m. prasidėjus karui, labai pakilo grūdų, trąšų, pesticidų ir kitos kainos, todėl ūkininkai grūdus pardavė brangiai, o trąšų bei pesticidų buvo užsipirkę iš anksčiau, ir visų ūkių pelnai šovė į viršų. 2023 m. grūdų kainos labai nukrito, nes buvo leista Ukrainai parduoti savo grūdus Europos rinkoje be akcizų, todėl buvo įvežta daug pigių grūdų, o trąšų ir pesticidų kainos krito labai nežymiai, todėl išaugo grūdų savikaina ir krito ūkių pelnai. Jei nebūtų buvę tiesioginių išmokų, tai rezultatai būtų buvę daug liūdnesni, ypač 2023 m., nes minėtais metais be tiesioginių išmokų ūkininkų uždirbtas pelnas ypač mažas.

Dar vienas svarbus ūkininkams yra skolos rodiklis. Jis rodo, kiek nuosavybės eurui tenka skolintų lėšų. Kuo jis žemesnis, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, o kuo aukštesnis, tuo ūkininkas jų turi daugiau. Šis rodiklis labai svarbus imant paskolas iš bankų arba norint pasinaudoti ES parama. Jonavos r. ūkininkų skolos rodiklis 2021 m. buvo 0,26, 2022 m. – 0,25, o 2023 m. – 0,29. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Jonavos r. ūkininkų skolos nagrinėjamais metais buvo nedidelės, nežiūrint to, kad 2023 m. pelnas sumažėjo beveik dvigubai.

Parengta pagal Jonavos r. 2023 m. respondentinių ūkių analizę.