Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Jonavos r. 2021 m. respondentinių ūkių apžvalga
Asta Gaižauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro vyresnioji finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2022-12-01
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt
LŽŪKT Jonavos r. biuras 2022 m. į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 22 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2021 metais.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai daryti padeda ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje. Ši sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su bendrąją žemės ūkio politika.
Kiekviena valstybė ES narė privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbiama.
Apibendrinti respondentinių ūkių duomenys
Jonavos r. biuras 2022 m. pateikė 22 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2021 metais. Jonavos r. biure apskaitą tvarkosi ūkininkai, ūkininkaujantys ne tik Jonavos r., bet ir kituose Lietuvos rajonuose, todėl tarp 22 respondentų papuolė respondentų ir iš kitų Lietuvos rajonų, daugiausia tokių ūkių buvo iš apklausos.
Jonavos r. yra 8 seniūnijos, iš kurių 4-iose yra labai derlingų žemių, kuriose ūkininkai augina rapsus, kviečius, miežius, kvietrugius. 4 seniūnijose yra mažiau derlingos vietovės, kuriose ūkininkai augina netradicinius augalus, įvairias uogas, laiko įvairius gyvulius, paukščius, bet iš šitų keturių seniūnijų net dvejose ūkininkai žemės ūkio veikla beveik visai neužsiima, kadangi jose žemės yra labai nedirlingos ir jose yra įsikūręs karinis poligonas.
Lentelėje pateikiami Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose 2019–2021 m. augintų augalų vidutinio derlingumo duomenys.
1 lentelė. Jonavos r. javų derlingumai respondentiniuose ūkiuose, t/ha
Iš lentelės matyti, kad Jonavos r. per paskutinius trejus metus mažiausias derlingumas buvo 2019 m., o 2020 m. derlingumas buvo labai didelis. Nagrinėjant respondentinių ūkių derlingumą, krito į akį tai, kad ūkininkai labai mažai augina vasarinių augalų. 2021 m. nebuvo nei vieno ūkio, kuris augintų vasarinius rapsus, o vasarinių kviečių, žirnių augino tik keli ūkininkai.
Tarp respondentų papuolė keli ūkininkai, laikantys melžiamas karves. Primelžis iš karvės 2019 m. – 5,62 t, 2020 m. – 6,42 t, o 2021 m. – net 7,19 tonos. Primelžis iš karvės Jonavos r. didesnis nei Lietuvos vidurkis visais nagrinėjamais metais, taip yra todėl, kad ūkininkų, laikančių melžiamas karves, kiekvienais metais mažėja, ūkiai stambėja.
Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2 lentelėje pateikiama, kaip kito Jonavos r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2019–2021 metais.
2 lentelė. Jonavos r. pelningumo rodiklių analizė
Iš lentelės matyti, kad 1 pardavimo euras 2019 m. – 23 ct grynojo pelno, o 2020–2021 m. jau net 38 ct grynojo pelno. Rodikliai tikrai labai neblogi, ypač 2020 m., nes tuomet ir derlius buvo geras, ir aukštos grūdų bei pieno supirkimo kainos, o prasidėjus COVID-19 pandemijai ūkininkai gavo daugiau išmokų, nukentėjus nuo panedemijos. Be tiesioginių išmokų rezultatai būtų daug liūdnesni, ypač 2019 m., nes tada be tiesioginių išmokų ūkininkai dirbo nuostolingai. Visai kitokie buvo 2020 m., jais ūkininkai be tiesioginių išmokų uždirbo 29 ct pelno, 2021 m. jau blogesni – be tiesioginių išmokų ūkininkai uždirbo 17 ct pelno. Iš šių rezultatų matyti, kad Jonavos r. ūkininkai, jei negautų tiesioginių išmokų už pasėlius, gyvulis ir. kt., uždirbtų labai mažai arba net dirbtų nuostolingai.
Dar vienas svarbus ūkininkams yra skolos rodiklis. Jis rodo, kiek nuosavybės eurui tenka skolintų lėšų. Kuo jis žemesnis, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, o kuo aukštesnis, tuo jų daugiau. Šis rodiklis labai svarbus imant paskolas iš bankų arba norint pasinaudoti ES parama. Jonavos r. ūkininkų skolos rodiklis 2019 m. buvo 0,26, 2020 m. – 0,27, o 2021 m. – 0,26. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Jonavos r. ūkininkų skolos nagrinėjamais metais nebuvo didelės.
Parengta pagal Jonavos r. 2021 m. respondentinių ūkių veiklos analizę
