Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Išmokos Šalčininkų r. ūkiams už ūkininkavimą tam nepalankiose vietovėse – didelė paspirtis
2020-11-22
© LŽŪKT nuotr.
Šalčininkų r. biuras į ŪADT pateikė 30-ies respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2019 m.
Šalčininkų r. žemės mažiau palankios ūkininkauti, derlius negausus, reikalaujantis daug darbo ir išlaidų, todėl skiriasi nuo Lietuvos vidurkio. Žemiau pateiktoje lentelėje ir diagramoje galime matyti 2019 m. ir 2018 m. Šalčininkų r. analizuojamų ūkių vidutinius duomenis. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumas neženkliai, bet didėjo. Palyginus 2019 m. ir 2018 m. respondentinių ūkių duomenis, pastebėta, kad kviečių ir miežių derlius sumažėjo, t .y. kviečių derlius 2018 m. buvo 2,17 t/ha, o 2019 m. – tik 1,99 t/ha, miežių 2018 m. – 1,72 t/ha, 2019 m. jau 1,58 t/ha. Džiugina rapsų, žirnių ir kvietrugių derlius, pvz. lyginant rapsų 2018 m. ir 2019 m. derlių, jis padidėjo 0,32 t/ha (nuo 1,32 iki 1,64 t/ha).
1 pav. Augintų kultūrinių augalų derlingumas, t/ha
Geri ūkių rezultatai priklauso ne tik nuo gausaus derliaus, bet ir nuo grūdų supirkimo kainų. Kaip matyti 2 paveiksle, geriausios Šalčininkų r. respondentinių ūkių produkcijos supirkimo kainos buvo 2018 metais. Tik žirnių 2019 m. kaina buvo aukštesnė –148,26 Eur/t, palyginti su 2018 m. – 126,28 Eur/t ir 2017 m. – 135,67 Eur/t. Brangiausiai kainuojanti produkcija buvo rapsai. Jų supirkimo kaina aukščiausia buvo 2017 m. – net 344,16 Eur/t. 2018 m. – 315,7 Eur/t, o 2019 m. – 223,19 Eur/t.
2 pav. Parduotos produkcijos kana, Eur/t
Daugiausiai Šalčininkų ūkininkai pajamų gavo iš augalininkystės – 1 318 127,00 Eur, kas sudarė 60,67 proc. visų pajamų. Gyvulininkystės pajamos – 841 534,00 Eur (38,73 proc.), suteikta paslaugų buvo už 10 708,00 Eur (0,5 proc.) ir kitos pajamos – 1930 Eur (0,1 proc.).
3 pav. Šalčininkų r. bendrųjų ūkio pajamų struktūra 2019 m.
Šalčininkų r. ūkininkai turi sunkumų, nes ūkininkauja nepalankiose šiam verslui vietovėse, bet pagal surinktus duomenis galima teigti, kad Šalčininkų r. respondentiniai ūkiai dirbo stabiliai. Didelė pagalba žemdirbiams yra ta, kad gauna išmokas už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių.
Lietuvos bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas išmokoms už vietoves, kuriuose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių gauti 2019 m. buvo 1 301 349,00 ha, iš kurio daugiausiai yra deklaruojama Vilniaus apskrityje, net 262 975,73 ha. Paveiksluose 4 ir 5 matyti, kad daugiausiai mažiau palankių ūkininkauti vietovių yra Ukmergės r. – 64507,32 ha ir pateiktos 2372 paraiškos. Ne ką atsilieka iš Šalčininkų r. – 52196,78 ha nenašios žemės, o pateiktos 2557 paraiškos, tai reiškia, kad yra daug smulkių ūkių. Šalčininkų r. žemdirbiai gavo daugiausiai išmokų už mažiau palankias ūkininkauti vietoves, t. y. 2 513 535,52 Eur, Ukmergės r. –1 731 104,37 Eur. Mažiausiai nenašių žemių yra Elektrėnų sav. – 12975,47 ha ir paraiškų pateikta mažiausiai – tik 849 vnt., o Vilniaus mieste yra tik 615,36 ha ir pateiktos tik 28 paraiškos išmokoms gauti, o išmokų suma – 14 039,50 Eur (žr. lentelę).
4 pav. Vilniaus apskr. deklaruotas plotas, ha
5 pav. Vilniaus apskr. gautų paraiškų skaičius išmokoms už vietoves, kuriuose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių
Išmokėta išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, Eur
Norint efektyviai ūkininkauti ir plėsti veiklą, ūkiams reikia kaupti ir analizuoti kiekvienų metų duomenis. Jie į ŪADT surenkami laikantis konfidencialumo principo. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama. Rezultatų analizės pateikiamos ūkininkams, kad galėtų palyginti veiklos rezultatus, numatyti tolesnę plėtrą.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
