Lietuva ES komisijai kiekvienais metais teikia duomenis apie 1000 ūkių gamybinę ir komercinę veiklą. Į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) 2014 m. iš Ignalinos r. pateikti 23 ūkių duomenys.
Apklausoje dalyvavo įvairaus dydžio ūkiai – nuo 12,1 iki 1297 hektarų. Vidutinis rajono respondentinių ūkių dydis – 225,49 ha, o vidutinis respublikos respondentinių ūkių, dalyvavusių apklausoje 2013 m., dydis – 49,34 hektaro.
Analizuoti 6 augalininkystės krypties, 17 mišrių ūkių (iš jų 12 laikė nuo 1 iki 83 melžiamų karvių, kiti augino mėsinius galvijus) duomenys.
1 lentelė. Augintų žemės ūkio augalų derlingumas Ignalinos rajone, t/ha
1 lentelėje matome, kad žieminių kviečių derlingumas mažesnis už Lietuvos vidutinį 2013 m. ne tik dėl Ignalinos r. esančių didelio nepalankumo ūkininkauti žemių, bet ir dėl žieminiams grūdiniams augalams 2013–2014 m. nepalankių žiemojimo sąlygų. Pavyzdžiui, visi žieminiai rapsai žuvo dėl besniegės žiemos. Visų grūdinių augalų derlingumas mažesnis už vidutinį respublikoje 2013 metais. Bulves ūkininkai augino tik savo reikmėms, o iš mažų plotelių nepasieksi didesnio derlingumo.
Vidutinis melžiamų karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiuose – 31 vnt., o 2013 m. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo 4,1 karvė. Iš vienos karvės rajono respondentiniuose ūkiuose primelžta vidutiniškai 5 t pieno, o respublikos respondentiniuose ūkiuose 2013 m. – 5,15 tonos. Daugiausia primelžta 70 karvių laikiusiame ūkyje – 7,588 t pieno.
2 lentelė. Vidutinio karvių skaičiaus ir primilžio kitimas 2012–2014 m. Ignalinos r.
Nors primilžis kasmet didėja, bet atsiliekame nuo respublikos vidurkio.
Kiaulės mūsų rajono respondentiniuose ūkiuose neaugintos dėl afrikinio kiaulių maro, pas mus atkeliaujančio iš kaimyninės Baltarusijos.
Bendroji vieno ūkio produkcija 2014 m. sudarė vidutiniškai 433406 Lt, 2013 m. – 448983 Lt, o Lietuvos vidurkis 2013 m. – 115026 Lt. Bendroji produkcija didesnė negu respublikos vidurkis 2013 m., todėl, kad mūsų rajone respondentinių ūkių apklausoje dalyvavo didesni ūkiai. Bendrosios produkcijos sumažėjimą, palyginti su 2013 m., lėmė Rusijos embargas gyvulininkystės produkcijai ir augalininkystei nepalankios žiemos. Bendrosios produkcijos struktūra pavaizduota 1 paveiksle.
1 pav. Bendrosios produkcijos struktūra Ignalinos r. 2014 m., proc.
Pelningi metai buvo 11 ūkių, o 12 patyrė nuostolių. Vidutinis rajono pelnas sudarė 28554 Lt. Jei ne ES parama, ne visi ūkiai išliktų.
3 lentelė. Respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai Ignalinos rajone 2013–2014 m.
Iš Ignalinos r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklių matyti, kad daug pirkta skolintomis lėšomis (net 33 proc.). Be to, šis skaičius didėja, tai reiškia – didėja finansinė rizika.
Grynasis pelningumas kasmet mažėja. Vis daugiau atsiliekame nuo respublikos vidurkio. Tai rodo, kad nenašių žemių ūkininkai ir toliau darosi priklausomi nuo paramos.
Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai naudojamas ūkio valdomas turtas. Mūsų rajone jis valdomas nepatenkinamai, nes 1 turto litas sukuria tik 16 ct pajamų, 5 ct mažiau negu 2013 metais.
Bendrasis mokumas rajono respondentiniuose ūkiuose net 4,6 karto didesnis negu 2013 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Tai rodo, kad respondentiniai ūkiai metų gale turėjo daug trumpalaikio turto. Taip pat ir daugiau skolų.
Subsidijų dalis pajamose – 55,04 proc. ir kasmet vis didėja, o Lietuvoje 2013 m. – 22,71 procento. Todėl galima sakyti, kad rajone ne tik blogos ūkininkavimo sąlygos, bet ir neefektyviai ūkininkaujama.
Ši ūkių veiklos analizė rodo, kad mūsų rajono pagal žemės ūkio naudmenų plotą didesni ūkiai verčiasi geriau už mažesnius, kurių didesnę pajamų dalį sudaro subsidijos. Ūkininkaujantys mažuose ūkiuose turi pagrindinius darbus, žemės ūkis yra tik papildomas uždarbis. Jie mažiau skolinasi, nemodernizuoja ūkių, didesnę dalį pagamintos produkcijos sunaudoja savo reikmėms.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi