© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., LŽŪKT
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Ignalinos r. biure 2021 m. užpildyta 18 respondentinių ūkių anketų. Sužinokite apibendrintus ūkių veiklos ir finansinius duomenis.
LŽŪKT Ignalinos r. biure 2021 m. užpildytos 18 respondentinių ūkių anketos: 8 gyvulininkystės (mėsinė ir pieninė gyvulininkystė) ūkiai, 8 mišrūs, parduodantys gyvulininkystės, paukštininkystės, daržininkystės ir augalininkystės produkciją, ir 2 ūkiai, užsiimantys augalininkyste.
Respondentiniai ūkiai identifikuojami pagal suteiktus kodus, apklausoje dalyvavusiems ūkiams pateikiami išanalizuoti duomenys, rodantys veiklos efektyvumą.
Apibendrinta ūkių veiklos apžvalga
Apklausoje dalyvavusių Ignalinos r. ūkių disponuotas dirbamos žemės ūkio naudmenų plotas – nuo 15,53 iki 1128,46 hektaro. Tarp jų vyravo ūkiai, kurių dydis yra iki 100 hektarų.
Respondentinių ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą, ha
Respondentinių augalininkystės ūkių pasėlių struktūroje didžiausi žemės plotai buvo skirti javams, rapsams ir ankštiniams augalams. Tik vienas ūkis užsiėmė daržininkyste.
Respondentiniuose gyvulininkystės ūkiuose vyraujantis ūkio veiklos tipas – pienininkystė. Ja užsiėmė 5 ūkiai, todėl jų veikos rezultatus paanalizuosime plačiau.
Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų, turinčių gilias tradicijas. Pieno gamyba sudaro ne mažą dalį visos žemės ūkio produkcijos, tačiauLietuvoje melžiamų karvių ir pieno gamintojų, teikiančių pieną supirkėjams, skaičius kasmet mažėja. ŽŪIKVC duomenimis, per 2017–2021 m. laikotarpį pieno gamintojų skaičius sumažėjo nuo 47074 iki 25028 vnt., t. y. 88,06 proc. Bendras karvių skaičius sumažėjo nuo 285392 iki 226125 vnt., t. y. 26,21 proc.
Stebėdami ūkių mažėjimo situaciją, matome, kad iš gamybos daugiausia traukiasi patys smulkiausi ūkiai, be paramos jie neišsilaiko, dirba nuostolingai, todėl negali konkuruoti su stambesniais ūkiais. Šią tendenciją matome ir Ignalinos r. ūkiuose.
Iš apklaustų ūkių mažiausias pieno ūkis metų pabaigoje laikė 45 melžiamas karves, didžiausias – 160 melžiamų karvių.
Respondentinių ūkių melžiamų karvių skaičiaus 2020–2021 m.
Respondentinių ūkių melžiamų karvių skaičiaus pokytis 2020–2021 metais, vnt.
2021m. lygindami su 2020 metais, matome, kad respondentiniuose ūkiuose didelių pokyčiu nebuvo. Melžiamų karvių skaičius dvejuose ūkiuose mažėjo, dviejuose – neženkliai didėjo, viename – nekito.
Respondentinių ūkių pieno primilžio įvairovė
Respondentinių ūkių pieno primilžio iš vienos karvės pokytis 2020–2021 m., t
2021 m. lygindami su 2020 metais, matome, kad pieno primilžis iš vienos karvės mažėjo keturiuose ūkiuose ir tik viename didėjo. Šis rodiklis priklauso nuo ūkio stambumo. Kuo stambesnis ūkis, tuo primilžis iš vienos karvės didesnis.
Ūkio veiklos finansinis rezultatas yra vienas iš svarbiausių rodiklių ūkio savininkams. Grynasis pelningumas, kaip pardavimo pajamų ir grynojo pelno koeficientas, gerai apibūdina galutinį ūkio veiklos pelningumą. Piniginė išraiška rodo, kiek 1 pardavimų eurui tenka grynojo pelno.
Analizuodami pelningumo rodiklį, matome, kad 7 ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2021 m. didėjo, 8 – mažėjo ir 3 ūkių nepakito.
Respondentinių ūkių pelningumo rodiklis 2020–2021 m.
Vienas svarbiausių ūkio mokumo rodiklių yra skolos rodiklis. Kaip jis kito, matome žemiau esančiame paveiksle.
Respondentinių ūkių skolų rodiklis 2020–2021 m., koef.
Analizuodami 2020–2021 m. skolos rodiklį, matome, kad 2021 m. lyginant su 2020 m., 7 respondentų skolos rodiklis mažėjo, 9 neženkliai didėjo ir 2 nepasikeitė. Todėl galima daryti išvadą, kad 2021 m. ūkiai išliko finansiškai stabilūs.
Norintiems pasinaudoti ES parama, rekomenduojama ne didesnė nei 0,6 skolų rodiklio reikšmė. Matome, kad 2021 m. šį rodiklį neženkliai viršijo tik 2 ūkiai, todėl galima teigti, kad ūkiai skolinosi ir įsipareigojimus įgyvendino atsakingai.