© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Tai padeda daryti ŪADT (Ūkio apskaitos duomenų tinklas) – visose ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Į ŪADT pateikti apibendrinti Ignalinos r. respondentinių ūkių 2023 m. veiklos duomenys.
Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvoje ŪADT tinklas pagal ES reglamentų nuostatas pradėtas kurti 1996 -ais metais.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Respondentinių ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, dirbamos žemės plotą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus. Išsamiausiai nagrinėjamos gamybos sąnaudos, pelnas ir produktyvumas. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbiama. Anketoje nėra ūkininko pavardės – kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį galima matyti savo rezultatus.Skelbti galima tik agreguotus duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus.
ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausia EK), nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pan.
Pateikiama apibendrinta Ignalinos r. respondentinių ūkių veiklos apžvalga
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ignalinos r. biure 2023 m. buvo užpildyta 18 respondentinių ūkių anketų.Tarp rajono respondentinių ūkių buvo pienininkystės, mišrūs ir augalininkystės ūkiai. Tik vienas ūkis užsiėmė daržininkyste. Tai įvairių ekonominio dydžių ūkiai.
Apklausoje dalyvavusių Ignalinos r. ūkių disponuotas dirbamos žemės ūkio naudmenų plotas buvo nuo 10,23 iki 1129,85 hektaro. Tarp jų vyravo ūkiai, kurių dydis yra iki 100 hektarų.
1 pav. Ignalinos r. respondentinių ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą, ha
Kadangi tarp Ignalinos r. respondentų dominavo mišrus ūkiai, vienas iš svarbiausių jų kriterijų buvo derlingumas. Jis labai priklauso nuo vietos, naudojamų trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo kiekio ir nuo įvairių dirvožemio savybių: dirvodarinės uolienos, grūdėtumo, humuso kiekio, drėgnumo. Nereikėtų pamiršti, kad augalininkystės ūkiai ypatingai priklausomi nuo meteorologinių sąlygų, kurios taip pat daro įtaką derlingumui.
2 pav. Grūdinių augalų derlingumas Ignalinos r. respondentiniuose ūkiuose, t
Antrame paveiksle matyti, kad populiariausi 2023 m. buvo žieminiai kviečiai, juos augino 8 ūkiai. Avižas augino 7 ūkiai, kvietrugius – 4, grikius, rapsus ir pupas – tik pavieniai ūkiai. Taip pat matyti, kad kai kurių ūkių grūdinių augalų derlingumas buvo šiek tiek didesnis, lyginant su viso Ignalinos rajono vidurkiu.
Respondentiniuose gyvulininkystės ūkiuose vyraujantis ūkio veiklos tipas – pienininkystė, ja užsiėmė 4 ūkiai, 2022 m. apklausoje dalyvavo 6 ūkiai. Pieno gamyba sudaro ne mažą dalį visos žemės ūkio produkcijos, tačiauLietuvoje melžiamų karvių ir pieno gamintojų, teikiančių pieną supirkėjams, skaičius kasmet mažėja. ŽŪDC duomenimis, per metus (nuo 2023 m. liepos) Lietuvoje neliko 18652 karvių ir 5154 ūkių. Liepą Lietuvoje buvo 211267 karvės ir 18020 ūkių.
3 pav. Ignalinos r. respondentinių ūkių melžiamų karvių skaičiaus 2022–2023 m.
2023 m. lygindami su 2022, matome, kad respondentiniuose ūkiuose didelių pokyčių nebuvo, melžiamų karvių skaičius tik viename ūkyje mažėjo, dviejuose – neženkliai didėjo, viename – nekito.
2023 m. lyginant su 2022, matome, kad pieno primilžis iš vienos karvės neženkliai mažėjo dviejuose ūkiuose ir neženkliai didėjo taip pat dviejuose. Šis rodiklis priklauso nuo ūkio stambumo. Kuo stambesnis ūkis, tuo primilžis iš vienos karvės didesnis.
4 pav. Ignalinos r. respondentinių ūkių parduoto pieno kiekis 2022–2023 m., t
2023 m. lyginant su 2022, matome, kad 2023 m. parduotas pieno kiekis sumažėjo tik viename ūkyje, tai lėmė sumažėjęs ūkio karvių skaičius. Iš pateiktos informacijos galima teigti, kad nors pieninių karvių ir jas laikančių ūkių skaičius kasmet mažėja, stambėjantys ūkiai didina primilžio iš vienos karvės rodiklius. Todėl bendras pieno kiekis išlieka panašus.
Ūkio veiklos finansinis rezultatas yra vienas iš svarbiausių rodiklių ūkio savininkams. Grynasis pelningumas, kaip pardavimo pajamų ir grynojo pelno koeficientas, gerai apibūdina galutinį ūkio veiklos pelningumą. Piniginė išraiška rodo, kiek 1 pardavimų eurui tenka grynojo pelno.
5 pav. Ignalinos r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2022–2023 m.
Analizuojant apklaustų ūkių pelningumo rodiklį, matome, kad 2023 m. net 13 ūkių pelningumo rodiklis sumažėjo, tik 4 ūkių padidėjo ir 1 liko nepakitęs. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Galima teigti, kad 2023 m. nebuvo palankūs Ignalinos r. ūkininkams, užsitęsusias sausras keitė gausūs lietūs, iššūkių kėlė ir produkcijos supirkimo bei trąšų kainų svyravimai.
Vienas svarbiausių ūkio mokumo rodiklių yra skolos rodiklis. Kaip kito šis rodiklis, matome 6 paveiksle.
6 pav. Ignalinos r. respondentinių ūkių skolų rodiklis 2022–2023 m., koef.
Analizuodami 2022–2023 m. skolos rodiklį, matome, kad 2023 m. net 10 ūkių rodiklis didėjo, 5 ūkių mažėjo ir tik 3 ūkiai liko finansiškai stabilūs, skolų neturėjo. Todėl galima teigti, kad 2023 m. ūkininkai daugiau skolinosi ir sunkiai vykdė savo įsipareigojimus.