Į ŪADT pateikti 30-ties Panevėžio r. ūkių duomenys

Edita Tamošiūnienė

LŽŪKT Panevėžio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas

2019-10-14

© LŽŪKT nuotr.

Panevėžio rajone tarp respondentų vyravo augalininkystės ūkiai. Daugiausia auginta kviečių, miežių, pupų, rapsų ir žirnių. Duomenis į ŪADT teikti savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie žemės ūkio pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją. Ši sistema Europos ekonominėje bendrijoje pradėjo funkcionuoti kartu su bendrąją žemės ūkio politika.

Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.

Analizuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Analizuosime Panevėžio r. respondentų grynojo pelningumo rodiklius. Šis rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų.

1 lentelė. Panevėžio r. respondentinių ūkių pelningumo rodikliai

1 pav. Pelningumo rodikliai

Panevėžio r. respondentų grynasis pelningumas 2018 m. buvo 0,24. Tuo metu Lietuvos mastu – 0,31. Palyginus 2018 m. su 2017 m., Panevėžio r. respondentų grynasis pelningumas sumažėjo 0,07. Gauta reikšmė reiškia, kad Panevėžio r. respondentų 1 pardavimo pajamų euras 2018 m. uždirbo 0,07 Eur mažiau pelno, o palyginti su visos Lietuvos respondentais, taip pat 0,07 Eur mažiau nei 2017 metais.

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė – 0,06, o Panevėžio r. – 0,15. Galima daryti išvadą, kad Panevėžio r. respondentai yra daugiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų nei bendrai Lietuvoje.

Analizuojamas skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos ir sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Matyti, kad 2018 m. Panevėžio r. respondentų skolos sudaro 32 proc., Lietuvos respondentų – 25 procentus. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad ūkiai neviršija rekomenduojamų rodiklių, tačiau ir Panevėžio r., ir visos Lietuvos respondentai 2018 m. patyrė daugiau finansinės rizikos nei 2017 metais.

2 lentelė. Panevėžio r. respondentinių ūkių skolos rodiklis

2 pav. Skolos rodiklis

Ūkių derlingumo rodikliai

Panevėžio r. daugiausia auginta kviečių, miežių, pupų, rapsų ir žirnių. Remiantis 2018 m. respondentinių ūkių analizės duomenimis, vidutinis augalų derlingumas ūkiuose buvo: kviečių – 3,98 t/ha, rapsų – 2,15 t/ha miežių – 2,97 t/ha, pupų – 2,36 t/ha, , žirnių – 3,10 t/ha.

Tuo metu Lietuvos respondentiniuose ūkiuose kviečių vidutinis derlingumas buvo 4,14 t/ha, rapsų – 2,32 t/ha, miežių – 3,83 t/ha, pupų – 2,55 t/ha ir žirnių – 2,52 t/ha. Duomenys rodo, kad 2018 m. Panevėžio r. tik žirnių derlingumas buvo didesnis nei vidutinis Lietuvoje.

Apibendrinant galima teigti, kad Panevėžio r. respondentinių ūkių 2018 m. ūkinės veiklos rezultatai nėra labai geri. Ir Panevėžio r., ir visos Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2018 m. žemės ūkio augalų derlingumas buvo mažesnis nei 2017 metais. Nors palyginus rajono respondentinių ūkių rezultatus su šalies vidurkiu 2018 m., matyti, kad jie mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra aukštesni.

3 lentelė. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

3 pav. Derlingumo palyginimas, t/ha

Parengta pagal 2018 m. Panevėžio r. respondentinių ūkių duomenis.

www.agroakademija.ltrekomenduoja žiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi