Spalio 30 d., trečiadienis | 24

ES ūkių tinkle apibendrinti Rokiškio r. ūkių duomenys

Jurgita Sadauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2020-10-13

© LŽŪKT nuotr.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų efektyvumo žemės ūkio sektoriuje duomenų šaltinis. Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose. Jie atrenkami taikant statistinės atrankos metodus. Rokiškio r. 2019 m. atrinkti 43 respondentiniai ūkiai, iš kurių 16 augalininkystės, 18 mišrūs ir 9 gyvulininkystės.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Rokiškio r. žemės nėra derlingos, dalis rajono teritorijos priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Rajone vyrauja vidutinio dydžio respondentiniai ūkiai. Dirbantys nuo 100 iki 200 ha ūkiai 2019 m. sudarė 28 proc. visų ūkių, o dideli, t. y. per 500 ha, ir maži – iki 30 ha ūkiai sudarė atitinkamai 1 ir 2 proc. visų atrinktų ūkių.

Web-pav11 pav. Rokiškio r. respondentinių ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą 2019 m., proc.

Lyginant 2019 m. su 2018 m., pastebimai stambėjo ūkiai, deklaravę nuo 50 iki 75 ha, nuo 75 iki 100 ha ir nuo 100 iki 200 ha, padidėjo 1,3 proc. Nuo ūkių dydžių priklauso ir ekonominiai jų rodikliai.

Nagrinėjant, kaip priklauso vasarinių kviečių derlingumas nuo dirbamos ūkio žemės ploto, matome, kad 2019 m. didžiausią vasarinių kviečių derlingumą – 3,9 t/ha pasiekė ūkiai, kurie dirbo nuo 300 iki 500 ha.

Web-pav22 pav. Rokiškio r. respondentinių ūkių derlingumas pagal dirbamos žemės plotą 2017–2019 m., t/ha

Derlingumas Rokiškio r. 2017–2019 m. kito labai netolygiai. Vasarinių kviečių derlingumas 2017 m. buvo 3,47 t/ha, tačiau 2018 m. dėl nepalankių oro sąlygų labai sumažėjo – net iki 2,4 t/ha. Didžiausias vasarinių kviečių derlingumas 2019 m. Rokiškio r. buvo 3,9 t/ha ūkiuose, kurie deklaravo nuo 300 iki 500 ha, tai priklausė nuo taikomų technologijų optimizavimo, naudojamos naujos žemės ūkio technikos.

Rokiškio r. 2019 m. pieninių karvių skaičiaus pasiskirstymas tarp mišrių ir pienininkystės ūkių netolygus. Laikančių mažiau nei 10 karvių pienininkystės ūkių iš vis nebuvo, o mišrūs ūkiai laikė tik iki 50 karvių. Pienininkystės ūkių didžiausias vidutinis primilžis buvo 6,9 t ūkių grupėje, kurie laikė nuo 50 iki 80 karvių.

Web-pav33 pav. Rokiškio r. respondentinių ūkių karvių produktyvumas 2019 m., t

Rokiškio r. respondentinių ūkių karvių produktyvumas 2019 m. labai priklausė nuo ūkio šakos, jei ūkis mišrus – primilžis iš vienos karvės buvo vidutiniškai 3,36 t, o specializuotų pienininkystės šakos ūkių pieno primilžis buvo vidutiniškai 4,85 t. Tokį skirtumą lėmė moderni pašarų ruošimo technika, geresnės laikymo sąlygos.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Nagrinėjant Rokiškio r. ūkių grynąjį pelningumą ir grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis, matome, kad tik tiesioginės išmokos daro visų grupių ūkius pelningus. Be dotacijų, susijusių su pajamomis, pelningi 2019 m. buvo ūkiai, kurie deklaravo nuo 300 iki 500 ha.

Web-pav44 pav. Rokiškio r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas pagal deklaruojamus žemės plotus, koef.

Grynajam pelningumui įtakos turi kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, pardavimo pajamos. Nagrinėjant ūkių pelningumo rodiklius, būtina analizuoti ūkio sąnaudų struktūrą, aiškintis sąnaudų didėjimo ir pardavimo pajamų mažėjimo priežastis, kad veikla netaptų nuostolinga. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi