Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
ES Ūkių apskaitos duomenų tinkle Trakų r. ūkių 2023 m. duomenys
Rita Zajankauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2024-11-14
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
LŽŪKT Trakų r. biuras į Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 21 respondentinių ūkių anketą.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 m. Respondentiniai ūkiai apima beveik visus šalies rajonus. Pagal jų duomenis atliekama ūkininkų ūkių ekonominė analizė. Ūkiai atrenkami statistinės atrankos metodo būdu. Už jų įtraukimą į ŪADT tyrimus ir duomenų surinkimą bei pateikimą VĮ ŽŪDC atsakinga LŽŪKT ir jos biurai. LŽŪKT tvarko respondentų buhalterinę apskaitą, surenka duomenis ir pateikia VĮ Žemės ūkio duomenų centrui toliau apdoroti.
LŽŪKT Trakų r. biuras į Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 21 respondentinio ūkio anketą. Ūkiai buvo grupuojami pagal turimą žemes plotą, ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą. Dauguma ūkių Trakų rajone mišrūs, nedideli, kur taikomas ekologinis ūkininkavimas. Ūkiai trąšų ir chemikalų nenaudoja, o žemė gerinama agrotechninėmis priemonėmis. Trakų rajone žemės našumo balas nedidelis, vyrauja smėlėtos žemės.
Analizuodami Trakų rajono deklaruotus plotus, matome, nors ir nežymiai, deklaruojamas plotas 2023 m. padidėjo. Daugiausia sėta kviečių, avižų, grikių, rugių.
1 lentelė. Deklaruotas pasėlių plotas Trakų r., ha
1 pav. Žemės ūkio augalų plotai 2022–2023 m.
Analizuodami Trakų rajono žemės ūkio augalų derlingumą, matome, kad geriausiai užderėjo ankštiniai augalai (4 t/ha), kviečiai (4 t/ha), rugiai (3,67 t/ha).
2 pav. Žemės ūkio augalų derlingumai Trakų r., t/ha
Trakų rajone vyravo augalininkystės ūkiai, gyvulius laikė labai mažai. Iš 21 respondentinio ūkio melžiamų karvių turėjo tik 5 ūkiai. Iš žemiau pateiktos lentelės matome, kad galvijų skaičius ūkiuose vis mažėjo.
2 lentelė. Gyvulių skaičius, vnt.
3 pav. Pieno primilžis, t
Finansiniai rodikliai
Rodikliai, kurie ūkyje yra svarbiausi: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt.
Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis.
Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).
Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, neišsilaikytų. Iš lentelės matyti, kad rajono ūkiai be paramos neišgyventų.
3 lentelė. Pelningumo rodiklių analizė
Mokumo rodiklių analizė
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, o tai didina ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.
4 lentelė. Skolos rodiklis
Lyginant skolos rodiklį, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, Trakų r. ūkių situacija geresnė nei Lietuvos respondentų. Rajone skolos rodiklis siekia 0,14, kai tuo metu Lietuvoje – 0,25.
Apibendrinant galima teigti, kad Trakų r. respondentiniai ūkiai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų, be jų negali vykdyti pelningos veiklos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip uždirbti daugiau pajamų, mažinti sąnaudas, kad kuo mažiau būti priklausomiems nuo paramos, t. y. nuo išorinių politinių veiksmų, kuriems tiesioginės įtakos ūkiai neturi.
