• Temos
• Ūkio ekonominiai ir finansiniai rezultatai

ES Ūkių apskaitos duomenų tinkle Kelmės r. ūkių 2018 m. veiklos duomenys

Ema Stočkienė

LŽŪKT Kelmės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas

2019-11-06

© LŽŪKT nuotr.

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, prisijungė prie Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT), kurio tikslas – rinkti, kaupti ir analizuoti ūkių duomenis ES šalyse, kurie padėtų tinkamai vykdyti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus.

Taigi galima teigti, kad ŪADT yra informacinė sistema, veikianti visose ES šalyse, atspindi ūkių, gaminančių prekinę produkciją, ekonominę ir finansinę veiklą. To siekiant, kasmet visose ES šalyse narėse atliekami ūkių tyrimai.

Ūkiai atrenkami vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais: pagal ekonominį dydį (iš viso yra 14 grupių arba klasių) ir priklausomai nuo vykdytos veiklos – pagal ūkininkavimo tipą (iš viso yra 21 tipas). Renkant duomenis, laikomasi savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Kasmet atrinktų analizei ūkių duomenis surenka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir atitinkamai apdorojusi pateikia Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojams, kurie juos susistemina ir pateikia Europos Komisijai.

Renkami, analizuojami ir sisteminami ūkių fiziniai ir struktūriniai duomenys: vietovė, pasėlių plotai, gyvulių skaičius, darbo jėga ir kt., ir ekonominiai duomenys: produkcijos vertė, pagrindinis kapitalas, pirkimas ir pardavimas, savikaina, įsipareigojimai, subsidijos. Į ŪADT tinklą daugiausia patenka trijų pagrindinių tipų ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; auginantys javus ir rapsus; mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvūnų ūkiai.

Analizuoti 39 Kelmės r. respondentinių ūkių duomenys

LŽŪKT Kelmės r. biuras 2018 m. į ŪADT tinklą pateikė 39 atrinktų ūkių duomenis. Iš jų 5 ūkiai, užsiimantys augalininkyste; 7 ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; 4 ūkiai, užsiimantys mėsine galvijininkyste; 23 mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkiai. Iš visų 39 ūkių 3 vykdė ekologinę žemės ūkio produkcijos gamybą.

1 pav. Kelmės r. respondentinių ūkių struktūra 2018 m., proc.

Daugelis ūkių duomenis į šį tinklą teikia jau ne vienerius metus, todėl galima analizuoti ir lyginti, kaip keičiasi jų vykdoma veikla ir jos rodikliai.

1 lentelė. Deklaruotų plotų kaita Kelmės rajone

Iš pateiktos lentelės matyti, kad Kelmės r. visais lyginamais metais daugiausia buvo ūkių, kurie deklaruoja nuo 100 iki 200 hektarų. Mažiausiai ūkių, deklaruojančių daugiau kaip 500 hektarų.

Augalininkystės apžvalga

Iš atrinktų analizei ūkių (kaip matyti iš 1 diagramos) – 13 proc. augalininkystės ūkiai. Kelmės r. respondentiniai ūkiai 2018 m. daugiausia augino kviečių, miežių, rapsų ir baltyminių augalų, tai yra pupų ir žirnių. Analizuojame, kokia buvo 1 t savikaina. Kaip matyti iš pateiktos diagramos, 2018 m. didžiausia savikaina yra rapsų (360 Eur/t), toliau mažiau išlaidų reikėjo auginant kviečius (176 Eur/t), o mažiausiai – miežius (170 Eur/t). Baltyminių augalų savikaina: žirnių – 220 Eur/t ir pupų – 190 Eur/t.

2 pav. Grūdinių augalų 1 t savikaina 2018 m.

Gyvulininkystės apžvalga

Iš Kelmės r. atrinktų analizei ūkių (kaip matyti iš 1 diagramos) 18 proc. – pienininkystės ir 10 proc. mėsinės galvijininkystės ūkių. Statistiškai pieno ir gyvulių supirkimo kainos kasmet kyla neženkliai, tačiau ūkininkams sunku išgyventi vykdant vienos krypties žemės ūkio veiklą, todėl daugiausia, t. y. 59 proc. ūkių buvo mišrūs. Šiuose ūkiuose užauginti grūdiniai augalai yra sunaudojami gyvuliams šerti. Tik maža dalis grūdų parduodama supirkimo įmonėms.

Finansiniai rodikliai

Pagrindiniai rodikliai, kurie ūkyje svarbiausi – grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis.

Grynojo pelningumo rodiklisrodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt. Nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga.

Šis planuojančių gauti finansinę ES paramą ūkininkų rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai. Aukšta rodiklio reikšmė rodo tikimybę, kad grynasis pelnas gautas ne tik iš žemės ūkio veiklos (pvz., pajamos, gautos už parduotą kombainą ar žemės nuomą, t. y. gautos pajamos nesusijusios su pagrindine ūkio veikla).

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų.

2 lentelė. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef. ir grynasis pelningumas

Iš antros lentelės matyti, kad rajono ūkiai be paramos neišgyventų. Ypač tai akivaizdu lyginant 2018–2017 m. pokytį.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, o tai didina ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

3 lentelė. Skolos rodiklis

Lyginant skolos rodiklį, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, Kelmės r. ūkių situacija geresnė nei Lietuvos respondentų. Rajone skolos rodiklis siekia 0,21, kai tuo metu Lietuvoje – 0,25.

Apibendrinant galima teigti, kad Kelmės r. ūkininkams 2018 m. buvo derlingi, produkcijos supirkimo kainos buvo gana žemos, produkcijos savikaina didesnė. Ūkiai be dotacijų, susijusių su pajamomis, sunkiai gali būti pelningi, yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi