• Temos
• Ūkio ekonominiai ir finansiniai rezultatai

Elektrėnų savivaldybės respondentinių ūkių 2016 m. duomenų apžvalga

Sofija Levickienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2017-12-06

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 metų. Jie leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Elektrėnų savivaldybėje įregistruoti 1532 ūkininkų ūkiai, iš jų 56 sertifikuoti ekologiniai ūkiai. 2016 m. deklaravimo duomenimis, 8 savivaldybės seniūnijose patvirtintos 1049 paraiškos, įbraižyti 8902 laukai, kurių plotas – 15055 hektarai.

Elektrėnų sav. respondentinių ūkių veiklos rezultatai

Tyrime dalyvavo 10 ūkininkų, tvarkiusių buhalterinę apskaitą ir teikusių informaciją apie savo gamybinę ir finansinę veiklą.

Analizuotų respondentinių ūkių vidutinis valdomas žemės plotas 2016 m. buvo 27,14 hektaro. Didžiausias vieno ūkio deklaruotas plotas – 77,08 ha, mažiausias – 2,07 hektaro.

1 pav. Augintų kultūrinių augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Iš pateiktų diagramos duomenų matome, kad, lyginant su 2015 m., augalų derlingumas sumažėjo: žieminių kviečių – 9 proc., rugių – 13 proc., vasarinių miežių – 28 proc., avižų – 26 proc., žieminių kvietrugių – 46 proc., grūdinių mišinių – 26 proc., bulvių – 34 proc., o padidėjo grikių 6 procentais.

Pagal atrinktų respondentų, kurie dalyvavo savanoriškai teikdami savo bendrą informaciją apie ūkį, duomenis, 2015 m. Elektrėnų sav. žieminių rapsų derlingumas buvo 4,51 t/ha, 2016 m. tyrime dalyvavę ūkiai jų neaugino. Lauko daržovių derlingumas 2016 m. – 3 t/ha.

Lygindami vidutinį Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį 2015 m. su 2016 m. Elektrėnų sav. respondentinių ūkių vidurkiu, matome, kad derlingumas mažėjo. To priežastis – nederlingos žemės.

2 pav. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Elektrėnų rajono vidutinis gyvulių skaičius lyginant su 2015 m. sumažėjo 60 proc. Taip pat 10 proc. sumažėjo ir primilžis iš vienos karvės.

3 pav. Elektrėnų sav. respondentinių ūkių bendroji produkcija, proc.

Išanalizavę Elektrėnų sav. respondentų 2016 m. veikos ekonominius rodiklius, matome, kad bendrosios produkcijos procentas pasiskirstė taip: augalininkystės pajamos sudarė 52,21 proc. (šalies vidurkis – 71 proc.), gyvulininkystės – 43,88 proc. (šalies vidurkis – 26 proc.), likę 3,91 proc. – paslaugų pajamos.

Ekonominiai rodikliai

Tam, kad būtų galima analizuoti ūkių veiklą, skaičiuojami tam tikri veiklos efektyvumo rodikliai.

Lentelė. Veiklos efektyvumo rodiklių vidurkis Elektrėnų sav. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su 2015 m. ir Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu

Kapitalo pakankamumas rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, kiek ūkis turto įsigijo nuosavomis lėšomis. Elektrėnų sav. respondentiniai ūkiai stabilūs, nes rodiklis pakankamai aukštas.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2016 m. buvo 0,06 procento. Jis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis, o Lietuvos analizuojamų respondentinių ūkių vidutinis bendrasis įsiskolinimas 2015 m. buvo 0,16. Analizuojamų savivaldybės ūkių rodiklis žemas. Tai rodo, kad ūkininkai nėra linkę skolintis.

Elektrėnų sav. respondentų bendrasis mokumas 2016 m. dvigubai didesnis, lyginat su Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniu mokumu 2015 m., tai rodo, kad ūkiai nesunkiai gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Pagal lentelės duomenis matome, kad 2016 m. ūkiai patyrė nuostolių. Tai rodo grynojo pelningumo rodikliai. Pagrindinė priežastis – dėl užsitęsusių lietingų orų sumažėjęs derlingumas.

Turto apyvartumo rodiklis rodo turto apyvartų skaičių per metus arba koeficientą išreiškus eurais, kiek 1-nam turto eurui tenka pardavimų. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau valdomas turtas. Elektrėnų sav. ūkininkai 2016 m. turtą valdė efektyviau nei 2015 m. ir efektyviau nei 2015 m. visi Lietuvos ūkininkai respondentai.

Prie ūkio pajamų pridedamos ir gautos subsidijos. Pagal duomenis matome, kad pajamos iš subsidijų sudarė daugiau negu trečdalį visų pajamų – 37,72 proc., tai leidžia gerokai sumažinti veiklos nuostolius.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi