Lapkričio 30 d., ketvirtadienis | 23

Dauguma Šilutės r. respondentinių ūkių 2019 m. plėtojo gyvulininkystę

Simona Kazlauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. vyresnioji buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2020-11-04

© LŽŪKT nuotr.

ŪADT – tai ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinis tikslas yra pagal pateiktus ūkių statistinius duomenis įvertinti ūkių ekonominę ir finansinę situaciją. Lietuva Europos Komisijai įsipareigojusi pateikti apie 1000 respondentinių ūkių duomenų. Šilutės rajone 2019 m. atrinkti 27 respondentai, kurie sutiko pateikti savo ūkių apskaitos duomenis.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Didžiąją dalį atrinktų respondentų sudarė gyvulininkystės ūkiai (84 proc.), o kitą dalį – augalininkystės ūkiai (16 proc.). Toks ūkių pasiskirstymas rodo, kad Šilutės r. vyrauja smulkūs ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai.

Lyginta ūkių pajamų struktūra

Visi Šilutės r. respondentai buvo suskirstyti į 3 grupes pagal vykdomą veiklą: augalininkystė, pieninė gyvulininkystė ir mėsinė gyvulininkystė.

Web-pav11 pav. Pajamų struktūra 2019 m., Eur

Kaip matoma iš pateiktos diagramos, daugiausiai pajamų gavo pieninės gyvulininkystės ūkiai, vidutiniškai apie 123534 Eur, iš jų apie 19 proc. pajamų sudarė tiesioginės išmokos. Tuo metu daugiau negu dvigubai mažiau pajamų uždirbo mėsinės gyvulininkystės ūkiai, tačiau tiesioginės išmokos sudarė apie 36 proc. visų ūkių pajamų.

Analizuotų augalininkystės ūkių pajamos sudarė apie 112207 Eur, iš jų apie ketvirtadalį sudarė dotacijos, susijusios su pajamomis.

Pagal pateiktą informaciją galima matyti, kad pienininkyste ir mėsine gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai gavo beveik vienodą tiesioginių išmokų sumą, tačiau pardavimo pajamos skiriasi daugiau negu dvigubai. Gal dėl šios priežasties Šilutės rajone vyrauja smulkūs ir vidutiniai pienininkystės ūkiai, nes jų generuojamos pajamos yra didesnės, palyginti su kitų sektorių ūkiais. Tai ūkininkus skatina užsiimti šia veikla. Galima daryti prielaidą, kad mėsinės gyvulininkystės ūkiai yra labiausiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Liginti pieninių karvių produktyvumo rodikliai

Šilutės r. vyrauja pienininkystės ūkiai, todėl pasirinkta palyginti pieno primilžį iš vienos karvės su Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniu primilžiu. Kaip matome iš pateiktos diagramos, visu analizuotu laikotarpiu Šilutės r. vidutinis primilžis iš karvės sumažėjo nuo 4,99 t iki 4,83 t, kai tuo metu visos Lietuvos primilžio rodiklis buvo stabilus ir siekė 4,79 t iš karvės. Svarbu paminėti ir tai, kad 2017 m. pastebimas didžiausias atotrūkis tarp Šilutės r. ir Lietuvos respondentinių ūkių vidutinio primilžio iš karvės. Sumažėjusiam vidutinio primilžio iš karvės rodikliui Šilutės rajone galėjo turėti įtakos nepalankios gamtinės sąlygos. Kelerius metus iš eilės buvo paskelbta apie stichinę sausrą arba per didelį kiekį kritulių, kurie turėjo neigiamos įtakos kokybiškų pašarų paruošimui. Kaip žinoma, karvių produktyvumo rodikliai priklauso nuo pašarų kokybės ir jų kiekio, todėl būtina pasigaminti tinkamų pašarų (šieno, šienainio, siloso ir kt.), tačiau neretai gamtinės sąlygos tam sutrukdo. Primelžiant mažiau pieno, gaunama ir mažiau pajamų, tai trukdo gyvulininkystės ūkių plėtrai.

Kiekvienam ūkiui svarbu gauti daugiau pajamų iš vykdomos veiklos, kad būtų galima padengti susidariusias išlaidas ir gauti bent minimalų pelną. Apibendrinant galima teigti, kad ūkių rodikliai priklauso ne tik nuo ūkininko veiksmų, bet jiems įtaką daro ir nepalankiai susiklosčiusios gamtinės sąlygos, kurių ūkininkas tiesiogiai negali pakeisti, o turi prisitaikyti ir veiklą vykdyti tokiomis sąlygomis.

Web-pav22 pav. Karvių produktyvumo analizė 2017–2019 m.

Smulkūs ir vidutiniai pienininkystės ūkiai užima didžiausią dalį Šilutės r., todėl svarbu rūpintis auginamų gyvulių sveikata, produktyvumu, kad būtų pasiekta geresnių finansinių ir ekonominių rezultatų.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi