Balandžio 27 d., šeštadienis | 24

Biržų rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų analizė

Diana Arlikevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2015-11-08

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai padeda daryti Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – šalyse sukurta informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų rajono biuro konsultantai į ŪADT pateikė 30 -ties rajono respondentinių ūkių anketas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT sistema yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Sistemoje kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus. Visi duomenys pateikiami neįskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (mėsos, pieno, javų ir kt.), žemės ūkio ir kitas problemas.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis.

Apibendrinti Biržų r. respondentinių ūkių duomenys

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų rajono biure 2014 m. užpildyta 30 respondentinių ūkių anketų. Lyginant 3 m. teikiamų respondentinių anketų skaičių, matome, kad jų skaičius mažai keitėsi.

Kai kurie ūkiai anketas teikia jau daugelį metų. 2014 m. teikta tik 1 nauja anketa. Iš pateiktų duomenų šiais metais 16 ūkių augino tik augalininkystės produkciją, 14 augino augalininkystės produkciją ir vertėsi gyvulininkyste. Dažniausiai auginti kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rapsai. Ūkininkai augino ir cukrinius runkelius, mišinius, grikius. Analizuojant duomenis, palygintas 2014 m. dažniausiai augintų žemės ūkio augalų derlingumas mūsų rajone su vidutiniu Lietuvos derlingumu.

1 lentelė. Respondentinių anketų skaičiaus kitimas 2011–2014 m. Biržų rajone

Analizuodami pateiktus duomenis matome, kad 2014 m. miežių derlingumas Biržų rajone didesnis už visus praėjusių metų vidutinius Lietuvos derlingumus. Kviečių iš 1 ha mūsų rajone šiais metais prikulta mažiau už vidutinį kiekį Lietuvoje.

2 lentelė. Biržų rajone augintų žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 2014 m. palyginimas su pasiektu Lietuvoje 2011–2013 m.

Vidutinis karvių skaičius respondentinuose ūkiuose Biržų rajone – 45 vnt. Vidutinis primilžis iš karvės –
5 t pieno. Didžiausiame ūkyje augintos 132 melžiamos karvės, primilžis – 8227 kg pieno. Mažiausiame ūkyje auginta 1 karvė, primilžis – 5263 kg pieno. Pateiktoje diagramoje matome, kaip keitėsi didžiausio ir mažiausio ūkio auginamų karvių skaičius ir primilžis per 3 metus.

1 pav. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš karvės Biržų rajono didžiausiame ir mažiausiame ūkiuose 2012–2014 m.

Analizuojant 1 pav. diagramą matyti, kad didžiausiame ūkyje kiekvienais metais mažėja melžiamų karvių skaičius, didžiausias primilžis 2013 metais. Galima daryti prielaidą, kad jo didėjimui didžiausiame ūkyje įtakos turėjo įgyvendintos investicijos į pieno ūkį. Lyginant mažiausio ūkio rodiklius, matyti gyvulių skaičiaus ir primilžio mažėjimas.

Penimos kiaulės 2014 m. respondentiniuose ūkiuose neaugintos.

Apskaičiavus gamybinės komercinės veiklos pelną paaiškėjo, jog iš 30 respondentų 9 ūkiams 2014 m. buvo nuostolingi.

Vidutinis rajono bendrasis įsiskolinimas buvo 0,18. Palyginti su vidutiniu Lietuvos vidurkiu, Biržų r. respondentai patyrė didesnę finansinę riziką. Vidutinis Lietuvos bendrasis įsiskolinimas – 0,15.

Bendrasis pelningumas rodo, kiek bendrojo gamybinio pelno ir subsidijų yra uždirbama pardavimo pajamų ir subsidijų litui. Rajono respondentų grynasis pelningumas buvo 0,05. Žema šio rodiklio reikšmė rodo ūkio veiklos neefektyvumą.

Turto apyvartumas – 0,28. Tiek pardavimo pajamų tenka investuoto turto litui. Kuo didesnis rodiklis, tuo veikla efektyvesnė. Vidutinis Lietuvos turto apyvartumo rodiklis siekė 0,31.

Kiekvienais metais respondentiniai ūkiai gali palyginti savo ūkio duomenis su kitų rajonų ūkiais leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“. Leidinys skirtas ūkininkams, bendrovių specialistams, žemės ūkio valdymo darbuotojams, mokslo ir mokymo specialistams bei visiems, besidomintiems žemės ūkio veikla.