Biržų rajono 2023 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Daiva Laumienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2024-10-08

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Biržų r. konsultavimo biuro konsultantai į ŪADT pateikė 30 respondentinių ūkių anketų už 2023 metus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tokiam tikslui pasiekti sukurta informacinė sistema – ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas), atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema veikia jau nuo 1965 metų.

Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuvoje už šį darbą yra atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai ir ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Susistemintais duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos ir pan. Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, naudojanti šią informaciją rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) bendro valdymo, kaimo plėtros, analizės tikslams.

Daugiausia augalininkystės ūkių

Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies rajonų, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Biržų r. konsultavimo biuro konsultantai į ŪADT pateikė 30 respondentinių ūkių anketų už 2023 metus. Dauguma ūkių yra augalininkystės, kurie anketas teikia jau daug metų. Mažai keičiasi ir analizuojamuose ūkiuose auginami augalai – daugiausia auginama kviečių, miežių bei rapsų.

1 pav. Derlingumai Biržų rajone, t/ha

2 pav. Derlingumai Lietuvoje, t/ha

Pateiktose diagramose matyti, kad 2021–2023 m. laikotarpiu Biržų r. kviečių ir miežių derlingumai, lyginant su pasiektais Lietuvoje, yra nežymiai didesni. Tik 2023 m. vasarinių kviečių derlingumas Biržų rajone buvo 0,25 t/ha mažesnis nei Lietuvoje.

Atvirkščiai yra su rapsų derlingumu – Biržų r. tik 2022 m. gautas 0,26 t/ha didesnis žieminių rapsų derlingumas nei Lietuvoje, o vasarinių rapsų 2023 m. Biržų rajono respondentai net nebeaugino.

Gautas derlingumas daro tiesioginės įtakos ūkio pelningumui bei gyvybingumui. Paanalizavus pateiktus grafikus, matyti, kad 2022 m. buvo gauti didžiausi vasarinių kviečių ir vasarinių miežių derlingumai, o 2021 m. buvo gautas didesnis žieminių rapsų derlingumas ir Lietuvoje, ir Biržų rajone. Galima daryti išvadą, kad tais metais gausesnį derlių lėmė ne tiek ūkininkų sprendimai, kiek gamtinės sąlygos.

Biržų r. mažesnį derlingumą 2023 m. lėmė sausra. 2023 m. birželio 17 d. Biržų r. savivaldybėje (Biržų m., Pabiržės, Pačeriaukštės, Papilio, Parovėjos, Širvėnos sen.) buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu.

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, peržiūrėję gautus Biržų r. savivaldybės ūkininkų prašymus įvertinti sausros padarytą žalą pasėliams, nutarė, kad savivaldybėje dėl sausros susidariusi situacija atitinka Vyriausybės nustatytą ekstremaliojo įvykio kriterijų – stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį, kai pažeistas bendras plotas yra ne mažesnis kaip 10 ha.

Ūkių ekonominiai rodikliai

3 pav. Grynojo pelningumo rodikliai Lietuvoje ir Biržų rajone (koef.)

Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę, nustatyta, kad 2023 m. Biržų r. respondentų grynasis pelningumas buvo 0,15. Tuo metu Lietuvos mastu – 0,18. Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Gauta reikšmė reiškia, kad 2023 m. Biržų r. respondentų vienas pardavimo pajamų euras uždirbo 0,03 Eur mažiau pelno, lyginant su visos Lietuvos respondentais.

4 pav. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodikliai Lietuvoje ir Biržų rajone (koef.)

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, parodantis, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio gebėjimą gauti pelno, negaunat išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Pateiktame 4 grafike matyti, kad Lietuvos mastu tik 2022 m. reikšmė yra teigiama. Reiškia, kad 2021 ir 2023 m. Lietuvos ūkiai be tiesioginių išmokų būtų patyrę nuostolių. Tuo tarpu Biržų r. respondentų tik 2023 m. gauta reikšmė buvo neigiama. Galima daryti išvadą, kad 2021 ir 2022 m. Biržų r. respondentai buvo mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

5 pav. Skolos rodikliai Lietuvoje ir Biržų rajone (koef.)

Analizuojant mokumo rodiklių grupei priklausantį skolos rodiklį, matyti, kad 2021 ir 2022 m. Biržų r. respondentų skolos buvo nežymiai mažesnės nei Lietuvos respondentų, ir tik 2023 m. Biržų r. respondentų skolos buvo 1 proc. didesnės, lyginant su Lietuvos respondentais ir sudarė 27 proc. nuo viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai.

Rekomenduojama, kad visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad ir Biržų r., ir visos Lietuvos respondentai 2021–2023 m. laikotarpiu patyrė mažesnę finansinę riziką ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms būtų sugebėję įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Taigi norint sėkmingai ūkininkauti ir plėsti veiklą, reikia gauti ir analizuoti pasiektus rezultatus. Apibendrinant galima teigti, kad Biržų r. respondentinių ūkių 2023 m. ūkinės veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai yra prastesni, lyginant su 2022 metais. Atlikus analizę šiame rajone ir palyginus su šalies vidurkiu 2023 m., matyti jog rezultatai mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra aukštesni. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma Lietuvos ūkių dirbtų nuostolingai, jei nebūtų mokamos dotacijos, susijusios su pajamomis.

Žemės ūkio produkcijos gamintojams, teikiantiems duomenis į ŪADT, yra garantuojamas gautų duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus, o respondentai gauna individualias ūkio ekonomines bei finansines analizes, kurių duomenis gali palyginti su kitų ūkių vidurkiais.