Biržų r. ūkių 2021 m. veiklos analizė

Inga Vidžiuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-12-13

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro konsultantai 2022 m. į ŪADT pateikė 32 respondentinių ūkių anketas. Surinkta informacija apie ūkių gamybinę veiklą, pagamintą produkciją, valdomą turtą, skolas bei paskaičiuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai už 2021 metus.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai Europos Sąjungos valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Jame kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių ir jų rūšis, augalų derlingumą, gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama, turtas ir pan.).

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai kasmet teikti tūkstančio respondentinių ūkių duomenis. VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už duomenų surinkimą ir apdorojimą. Duomenys apie žemės ūkio produkcijos gamintojus į ŪADT pateikiami laikantis savanoriškumo ir visiško duomenų konfidencialumo principų. Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies savivaldybių, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Kaip ūkiai pasiskirstę pagal pardavimo pajamas

Analizuoti augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai. Rajone vyravo augalininkystės ūkiai, o kiti užėmė mažesnę dalį (1 pav.).

1 pav. Pardavimo pajamos pagal ūkių šakas

Natūralu, kad šie ūkiai ir generuoja daugiausiai pardavimo pajamų. Skaičiuojant visų analizuojamų ūkių pardavimo pajamas, jos sudarė net 71 %.

Biržų r. ūkininkų dažniausiai auginti žemės ūkio augalai ir jų derlingumas

Populiariausi Biržų r. ūkiuose kviečiai, rapsai ir miežiai, taip pat auginta kvietrugių, ankštinių augalų (2 pav.).

2 pav. Biržų r. ūkių vidutinis derlingumas 2019-2021 m., t/ha

Atlikę rajono ūkių 2019–2021 m. analizę, pastebime, kad derlingiausi buvo 2020 m., o 2021 m. visų augalų derlius nuimtas daug mažesnis, nes pasėlius niokojo stichinė sausra.

Gyvulių skaičius

Biržų r. pieno gamintojų, teikiančių pieną supirkėjams, skaičius kasmet mažėja. Iš gamybos pasitraukia patys smulkiausi ūkiai, o likę linkę stambėti (3 pav.).

3 pav. Vidutinis karvių skaičius ūkiuose 2019–2021 m.

Lygindami 2021 m. duomenis su 2019 ir 2020 m. duomenimis, matome, kad laikomų pieninių karvių vidurkis pastaraisiais metais padidėjo 1,45 karto. Tačiau labai stambių ūkių rajone nėra, vyrauja vidutiniai pienininkystės ir mišrūs ūkiai.

Finansiniai rodikliai

Pagrindiniai ir svarbiausi ūkio finansiniai rodikliai yra grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų) ir skolos rodiklis.

4 pav. Grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų) ir skolos rodiklių pokytis 2019–2020 m., koef.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal 4 paveikslėlyje pateiktus duomenis matome, kad grynasis pelningumas kasmet didėjo, o lyginant su 2019 m., padidėjo net 1,70 karto. Vienam pardavimo eurui 2021 m. teko 0,36 Eur grynojo pelno.

Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) taip pat padidėjo 4,25 karto, lyginant su 2019 m., o 2020 ir 2021 m. išlieka toks pats. Šis rodiklis labai svarbus ir rodo, ar ūkis gautų pelno be valstybės pagalbos (tiesioginės išmokos už pasėlius, galvijus ir pan.). Taigi, galima daryti prielaidą, kad Biržų r. ūkininkai yra stiprūs finansiškai ir pajėgūs generuoti pelną be valstybės paramos.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina, kad šis rodiklis neviršytų 0,6. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo ūkis daugiau prasiskolinęs. Biržų r. šis rodiklis trejų metų laikotarpiu padidėjo labai nežymiai –nuo 0,20 iki 0,26 ir jis laikomas normaliu.