Balandžio 26 d., penktadienis | 24
Biržų r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų analizė
Jūratė Ratnikienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-10-13
© LŽŪKT nuotr.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Šiam tikslui pasiekti sukurta informacinė sistema – ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas), atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema veikia nuo 1965 metų. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuvoje už šį darbą atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Susistemintais duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos ir pan. Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, naudojanti šią informaciją rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) bendro valdymo, kaimo plėtros, analizės tikslams.
Analizuoti 32 respondentinių ūkių duomenys
Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies rajonų, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Biržų r. konsultavimo biuro konsultantai į ŪADT pateikė 32 respondentinių ūkių anketas už 2020 metus.
Dauguma ūkių yra augalininkystės, anketas teikiantys jau daugelį metų. Mažai keitėsi ir analizuojamuose ūkiuose auginami žemės ūkui augalai – daugiausia auginta kviečių, miežių ir rapsų.
1 lentelėje lyginamas vidutinis augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2018–2020 m. Biržų rajone. Mato vienetas – tonos iš hektaro.
1 lentelė. Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas Biržų r. respondentiniuose ūkiuose 2018–2020 m., t/ha
Išanalizavus pateiktus duomenis, galima palyginti pasiektą derlingumą 2018–2020 m. laikotarpiu. Didžiausias kviečių derlingumas buvo 2020 m. – 5,70 t/ha, mažiausias 2018 m. – 4,32 t/ha. Didžiausias rapsų derlius buvo taip pat 2019 m. – 4,14 t/ha , mažiausias 2018 m. – 2,05 t/ha. Derlingumo pokyčius labiausiai lėmė gamtinės sąlygos, taip pat įtakos turėjo ir trąšų, pesticidų naudojimas, kuris priklauso nuo kainos.
Melžiamų karvių produktyvumas Biržų r. ūkiuose 2020 m., palyginti su 2018 m., ženkliai pagerėjo – nuo 3,33 t per metus iš vienos karvės iki 6,98. Nors krito pieno kainos ir brango pašarai, primilžiui tai neturėjo įtakos.
2 lentelė. Ekonominių rodiklių palyginimas, proc.
Grynasis pelningumas – vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Jo reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Gauta reikšmė reiškia, kad Biržų r. 2019–2020 m. respondentų 1 pardavimo pajamų euras uždirbo 0,27 Eur mažiau pelno.
Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio gebėjimą gauti pelno, negaunat išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Biržų r. respondentai buvo mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų.
Rekomenduojama, kad visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad Biržų r. respondentai 2020 m. patyrė mažesnę finansinę riziką ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms būtų sugebėję įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Taigi norint sėkmingai ūkininkauti ir plėsti veiklą, reikia gauti ir analizuoti pasiektus rezultatus. Apibendrinant galima teigti, kad Biržų r. respondentų 2020 m. ūkinės veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai geri.
Žemės ūkio produkcijos gamintojams, teikiantiems duomenis į ŪADT, garantuojamas konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus, o respondentai gauna individualias ūkio ekonomines ir finansines analizes, kuriose palyginti kelerių metų rezultatai, taip pat jie lyginami su kitų panašią veiklą vykdančių ūkių vidutiniais duomenimis.
