Augantys rezultatai nepaisant iššūkių – 2024 m. Šilalės r. ūkių duomenų analizė

Neringa Trapkauskienė

LŽŪKT Šilalės r. biuro ekonomikos-finansinės apskaitos konsultantė

2025-12-17

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Šilalės rajone šiemet surinkti ir išanalizuoti 37 respondentų ūkių 2024 m. apskaitos metų duomenys. Kokios tendencijos vyravo šio regiono ūkiuose?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis, o ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.

Kiekviena ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės derlingumą ir t. t., taip pat galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinę veiklą.

Žemės ūkio sektorius yra remiamas skiriant tiesiogines išmokas, vykdant kaimo plėtros programos priemones, todėl labai svarbu gauti patikimų duomenų apie atskirus visos ES ūkius. LŽŪKT yra viena iš apskaitos tarnybų, kuri pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) pateiktą respondentinių ūkių atrankos planą parenka ūkius, surenka iš jų reikiamus duomenis, atlieka jų pirminę patikrą ir parengia rezultatų analizes.

Šilalės r. respondentinių ūkių duomenų analizė

Šilalės rajone šiemet surinkti ir išanalizuoti 37 respondentų ūkių 2024 apskaitos metų duomenys. Anketas pildė ir duomenis rinko LŽŪKT Šilalės r. biuro penkios finansinės apskaitos konsultantės.

Daug Šilalės r. žemių yra priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, tad rajone vyrauja pienininkystės, galvijų auginimo arba mišrūs ūkiai. Dauguma ūkių pašarus gyvuliams šerti užsiaugina patys. Auginamos tradicinės javų rūšys, kurios tinka šerti ir penėti gyvulius.

1 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių javų derlingumas, t/ha

Nors Šilalės r. ir priskiriamas prie didelio nepalankumo vietovių, ūkininkai sugeba užauginti derlių, prilygstantį Lietuvos vidurkiui. Lyginant javų derlingumą, matyti, kad geriausiai čia dera kviečiai: vasariniai (3,52 t/ha) ir žieminiai (5,00 t/ha). Javų derlingumas per paskutinius tris metus Šilalės r. svyruoja įvairiai ir yra artimas atitinkamai Lietuvos vidurkiui.

2 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių vidutinis primilžis iš vienos karvės, t

Išanalizavus Šilalės r. pienininkystės ūkius. matyt, kad trijų metų laikotarpiu primilžis iš vienos karvės auga. Lyginant 2022–2024 m., primilžis padidėjo apie 15 % ir Lietuvos vidurkį viršija 19 %. Primilžio didėjimą lėmė pieno ūkių investavimas į pašarų ruošimo ir šėrimo techniką. Ūkininkai domisi pašarų ruošimo kokybės gerinimu, išbando naujus produktus produktyvumui didinti. Taip pat pienininkystės ūkiai pradėjo investuoti ir į naujas melžimo ir šėrimo technologijas (melžimo ir šėrimo robotus).

3 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių parduoto pieno kaina, Eur/t

Kadangi rajone vyrauja pienininkystės ūkiai, svarbu apžvelgti pieno kainas lyginamuoju laikotarpiu. Džiugu, kad visais metais Šilalės r. pieno supirkimo kainos yra aukštesnės nei visos Lietuvos vidurkis. Rekordinės kainos stebimos 2022 m., kuomet vidutinė pieno tonos kaina buvo 499,60 Eur/t. 2023 m. kainos ženkliai krito iki 337,39 Eur/t ir vėl 2024 metais pieno supirkimo kaina augo iki 411,04 Eur/t. Pieno kaina Šilalės rajone buvo net 9,55 proc. didesnė už paskaičiuotą Lietuvos vidurkį.

Finansinė ūkių analizė

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimų euras. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo gaunamos paramos – tiesioginių išmokų, ar jis gebėtų vykdyti pelningą veiklą be paramos.

4 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas, koef.

Iš pateikto grafiko matome, kad Šilalės r. vidutinis grynasis pelningumas 2022–2023 m. laikotarpiu nežymiai kito, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Kiek ryškesnis skirtumas yra 2024 m., kuomet Lietuvos grynojo pelningumo vidurkis krito ir buvo nuostolingas, o Šilalės r. augo ir koeficientas siekė net 0,31. Galima pasidžiaugti, kad Šilalės r. grynojo pelningumo rodikliai 2023–2024 m. buvo žymiai didesni nei Lietuvos vidurkis. Dėl didesnių pieno supirkimo kainų analizuojamu laikotarpiu Šilalės r. ūkiai veikė pelningiau.

5 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių grynojo pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad Šilalės r. ūkiai yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų. 2022 ir 2024 m. grynojo pelningumo be dotacijų rodiklio reikšmė yra teigiama, ūkininkai dirbo pelningai, nes buvo gana aukštos produkcijos supirkimo kainos. 2023 m. sumažėjus pieno kainoms, padidėjus kintamoms išlaidoms, finansiniams įsipareigojimams grynojo pelningumo rodiklis Šilalės r. smuko iki -0,18. 2023 m. tapo išbandymu Šilalės r. ūkininkams. Subsidijos leido tęsti žemės ūkio veiklą ir ją plėsti.

Skolos rodiklis – koeficientas, rodantis, kokia ūkio turto dalis finansuota iš skolintų lėšų. Visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso jo turto. Jei rodiklis viršijamas, ūkis negali pretenduoti į ES paramą ūkiui plėsti, kadangi yra laikomas rizikingu. Šilalės r. ūkininkai skolinasi saikingai. Jų skolos rodiklis kinta nežymiai ir yra mažesnis už Lietuvos vidurkį visu prognozuojamu laikotarpiu. Šilalės r. vidurkis vyruoja nuo 0,22 iki 0,20. Lietuvos vidurkis visais analizuojamais metais išliko toks pat, t. y. 0,27.

6 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių skolos rodiklis, koef.

Apibendrinant galima teigti, kad Šilalės r. ūkininkai įdeda daug darbo gerindami parduodamos produkcijos kokybę: naudojasi ES parama, atsinaujina žemės ūkio techniką bei įrangą, domisi galvijų sveikatingumu. Nors respondentiniai ūkiai ir dirba produktyviai, skolų išvengti nepavyksta. Jos naudojamos investicijoms įsigyti. Žvelgiant bendrai, Šilalės r. ūkininkai dirba pelningai, tačiau yra priklausomi nuo gaunamų subsidijų. Be jų ne tik Šilalės, bet ir visos Lietuvos ūkiams būtų sunku išlikti konkurencingais rinkoje ir vykdyti žemės ūkio veiklą.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas