Apžvelkime Zarasų r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenis

Ala Dubovskaja

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2021-12-08

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, stebima ūkių ekonominė ir finansinė būklė. Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių struktūrą. Struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika. Ūkiai atrenkami pagal pagrindinius rodiklius: ekonominį dydį, kuris apibūdina jo gamybos potencialą, ir tipą, kuris apibūdina jo specializaciją. Zarasų r. biuras 2020 m. ūkių apskaitos duomenų tinklui (ŪADT) pateikė 16 respondentinių ūkių duomenis.

Pagrindinis rajono respondentinių ūkių ūkininkavimo tipas – pienininkystė (8 ūkiai). Tarp respondentinių ūkių taip pat buvo 3, auginantys mėsinius galvijus, 3 mišrūs, 2 augalininkystės ūkiai. Zarasų r. žemės nenašios, priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl ganyklos ir pievos sudaro didžiąją dalį respondentinių ūkių žemės ūkio naudmenų.

Respondentiniai ūkiai 2020 m. dažniausiai vertėsi gyvulininkyste. Tarp tinkamiausių gyvuliams šerti žemės ūkio augalų dominavo žieminiai ir vasariniai kviečiai, miežiai.1 pav. Javų derlingumo kitimas, t/ha

2020 m. žieminių, vasarinių kviečių ir miežių derlius buvo didesnis, lyginant su 2018 ir 2019 m. javų derliumi.

Vidutinis karvių skaičius, tenkantis vienam laikytojui, Zarasų r. respondentiniuose ūkiuose nuo 2018 iki 2020 m. didėjo, kai Lietuvos vidurkis 2020 m., lyginant su 2019 m., mažėjo.

1 lentelė. Vidutinis karvių skaičius 2018–2020 m.

2 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

Vidutinis primilžis iš vienos karvės rajono respondentiniuose ūkiuose, lyginant paskutinius trejus metus, mažiausias buvo 2020 m. Taip pat iš diagramos matyti, kad rajono ūkiuose karvių produktyvumas mažesnis nei Lietuvos ūkiuose. Didžiausias primilžis rajono ūkiuose buvo 2019 m. –4,05 t. Primelžto pieno kiekis 2020 m., lyginant su 2019 m., sumažėjo 0,66 t, lyginant su 2018 m., sumažėjo 0,59 t.

Ekonominiai rodikliai

Kiekvieno ūkininko tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai.

Zarasų r. respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai gerokai skiriasi nuo Lietuvos respondentinių ūkių vidutinių rodiklių.

2 lentelė. Zarasų r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai 2018–2020 m.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Zarasų r. rodiklis 2020 m. siekia net 0,56 – tai yra daug geresnis už Lietuvos vidurkį. Tačiau aukšta rodiklio reikšmė rodo, kad didžiąją pajamų dalį sudarė ES gautos išmokos.

Vertinant grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, galima daryti išvadą, kad Zarasų r. ūkiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų už pasėlius, galvijus ir kt. Todėl dotacijos yra svarbios, leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą, palaiko pajamų lygį.

Skolos rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Analizuojant Zarasų respondentinių ūkių skolos rodiklį, tapo aišku, kad jis perpus mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos tokių ūkių. Zarasų r. ūkių skolintos lėšos sudarė 14–15 procentų, o Lietuvos ūkių – 24–25 procentus.