Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Apžvelkime Jonavos r. respondentinių ūkių 2018 m. duomenis
Ieva Buzienė
LŽŪKT Jonavos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas
2019-12-19
© LŽŪKT nuotr.
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie žemės ūkio pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją. Ši sistema Europos ekonominėje bendrijoje pradėjo funkcionuoti kartu su bendrąją žemės ūkio politika.
Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.
Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.
Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.
Apibendrinti Jonavos r. respondentinių ūkių duomenys
Jonavos r. biuras 2019 m. į ŪADT pateikė 19 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2018 metais.
Kadangi Jonavos r. žemės derlingos, didžioji dauguma duomenis pateikusių respondentų yra augalininkystės ūkiai. Jie anketas teikia jau ne vienerius metus. Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia auginta vasarinių kviečių, žieminių kviečių, žieminių rapsų, žirnių, bulvių.
Jonavos r. respondentinių ūkių 2015–2017 m. vidutiniai augintų kultūrinių augalų derlingumo duomenys lyginami 1 lentelėje.
1 lentelė. Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha
Analizuojant 1 lentelės duomenis, matyti, kad Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2016–2018 m. labai skiriasi.
Didžiausias vasarinių kviečių derlingumas, t. y. 6,45 t/ha, gautas 2016 m., ir jis buvo net 1,76 t/ha didesnis už Lietuvos vidurkį (4,69 t/ha).
Žieminių kviečių derlingumas 2017 m. siekė 6,71 t/ha ir buvo tik 0,93 t/ha mažesnis už Lietuvos vidurkį (5,78 t/ha).
Žieminių rapsų derlingumas 2017 m. siekė net 4,11 t/ha ir buvo tik 0,53 t/ha didesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu (3,58 t/ha).
Žirnių derlingumas 2017 m. siekė 4,21 t/ha ir buvo 0,87 t/ha didesnis už Lietuvos vidurkį (3,34 t/ha).
Bulvių derlingumas 2016 m. siekė 8,33 t/ha ir buvo net 4,3 t/ha mažesnis už Lietuvos vidurkį (12,63 t/ha).
Tokius didelius skirtumus, lyginant Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiais, lėmė skirtingos klimato kaitos sąlygos rajonuose.
Analizuoti respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Jo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.
Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).
Kaip 2016–2018 m. kito Jonavos r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, lyginama 2 lentelėje.
2 lentelė. Jonavos r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas
Analizuojant lentelės duomenis, matyti, kad 1 pardavimo euras 2018 m. uždirbo 0,27 Eur ir buvo net 0,04 Eur mažesnis už Lietuvos vidurkį (0,31 Eur). 1 pardavimo euras be tiesioginių išmokų uždirbo tik -0,01 Eur ir buvo net 0,05 Eur didesnis už Lietuvos vidurkį (-0,06 Eur). Nors grynasis pelningumas su dotacijomis analizuojamame rajone buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį, grynasis pelningumas be dotacijų Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį viršijo.
Kadangi grynajam pelningumui tiesioginės reikšmės turi sąnaudos, reikia paanalizuoti ir jų struktūrą. Kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų rodikliai 2016–2018 m. pateikiami 3 lentelėje.
Kintamųjų sąnaudų dalies bendroje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų (sėklos, trąšos, kuras, augalų apsaugos priemonės ir kt. išlaidos) bendrajai produkcijai pagaminti.
Pastoviųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastoviųjų sąnaudų (ilgalaikio turto nusidėvėjimas, draudimas, administracinės sąnaudos, žemės mokestis ir kt. sąnaudos) bendrajai produkcijai pagaminti. Aukštos šių rodiklių reikšmės rodo, kad ūkiai patyrė daug sąnaudų. Jei rodiklių reikšmės viršija vienetą, ūkiai dirba nuostolingai.
3 lentelė. Jonavos r. respondentinių ūkių apyvartumo rodiklių palyginimas
Iš pateiktos lentelės matyti, kad Jonavos r. respondentinių ūkių kintamųjų sąnaudų rodiklis 2018 m. siekė 0,67 ir buvo tik 0,03 mažesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį (0,70 Eur), o pastoviųjų sąnaudų rodiklis 2018 m. siekė 0,30 ir buvo 0,06 mažesnis už Lietuvos vidurkį (0,36 Eur).
Be visų jau aptartų rodiklių, labai svarbus yra ir skolos rodiklis. Kuo jis žemesnis, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, kuo aukštesnis – daugiau. Šis rodiklis labai svarbus imant paskolas iš bankų arba norint gauti ES paramą. Jonavos r. respondentinių ūkių skolos rodiklis 2018 m. buvo 0,30 ir jis 0,05 viršijo Lietuvos vidurkį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Jonavos r. ūkininkų skolos analizuojamu laikotarpiu neviršijo kritinių reikšmių.
www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
